„Turi būti aiškumas. Šiuo metu šita Lietuvos pramonė (medienos apdirbimo ir baldų – DELFI) turi maždaug 6,5 mlrd. litų per metus eksporto. Tai trečia ekonomika po naftos ir chemijos bei žemės ūkio ir maisto pramonės. Sektoriuje dirba 50 tūkst. žmonių ir todėl mus neramina, kad dalis žaliavos, kuri šiuo metu perdirbama į konstrukcines medžiagas, į baldus ir eksportuojama, bus sudeginama, todėl turi būti labai aišku, kas yra biomasė ir ką mes energetikoje naudosime: ar tikrai šiaudus, ar tikrai rapsų atliekas, ar tikrai miško kirtimo atliekas, nes tolimesnis investavimas į šitą sektorių darosi problematiškas, jeigu mes iš tiesų matysime didžiulį kiekį matysime kuriamuose naujai energetiniuose centruose sudeginamą“, - dėsto medienos apdirbimo ir baldų pramonės įmonės „Vakarų medienos grupė“ valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas.
Pasak jo, atsinaujinančių išteklių asociacijos idėja, kad atsinaujinančių išteklių plėtra galėtų būti skatinama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, taip jiems neskiriant paramos iš elektros tarifo, t.y. jo sudedamosios dalies VIAP, būtų žalingas kelias, nes galima perdirbti mediena būtų deginama.
Tačiau Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad vyksta karas dėl medienos kainų.
„Buvo įvertintas energetinės medienos ir šiaudų potencialas ir panaudojimo galimybės, nekalbama apie tą medieną, kuri turėtų būti naudojama pagal tiesioginį tikslą. Tačiau taip išeina gyvenime, kad tos energetinės medienos yra pakankamai, bet pradedama supirkinėti brangi mediena kurui deginti, dėl to kad brangios medienos kainos yra mažos. Natūralu, kad vyksta karas dėl kainų: baldininkai nenori, kad baldinės medienos kaina augtų, o biokurininkai verčia ją augti, nes kitaip baldinė mediena eina biokurui“, - sako M. Nagevičius.
Siūlo skirti atsinaujinantiems ES struktūrinių fondų paramos
“Pramonininkai kelia klausimus, aš keliu versijas, kurios galų gale turi būti paskaičiuotos. Aš tik pateikiu informaciją, kad galima būtų Lietuvą aprūpinti pigia sava elektra, jeigu būtų tam skiriamas pakankamai didelis finansavimas iš struktūrinių fondų, nereikėtų nei VIAP, nei brangtų elektra, o elektros iš atsinaujinančių išteklių būtų pagaminama daugiau nei pusė viso Lietuvos poreikio iki 2020 m., tai yra įmanoma. Pramonininkai kelia klausimą, ar tai yra pats optimaliausias sprendimas, nes struktūrinių fondų pinigai gali būti panaudojami kitur, pavyzdžiui, toje pačioje pramonėje. Taip, aš į šį klausimą atsakymo neturiu, jį reikia skaičiuoti, o tikslas buvo iškelti versiją, kurią reikėtų patikrinti ir, kas yra gerai, kad panašu, jog dabar mes skaičiuosime, nes anksčiau neskaičiuodavome, o tik darydavome politinius sprendimus“, - teigia M. Nagevičius.
Jis paaiškina, kad iš viso atsinaujinančių išteklių plėtrai elektros, šilumos ir individualios gamybos ir kituose sektoriuose reikėtų apie 10 mlrd. litų, o elektra iš atsinaujinančių išteklių būtų gaminama rinkos kaina ir jų plėtra nedidintų kainos vartotojams, nes nauji atsinaujinančių išteklių elektros gamintojai nepatektų po finansavimo iš VAIP schema.
„Yra problema, turėtų visi sektoriai susėsti prie vieno stalo ir panagrinėti, kaip reikėtų žygiuoti. Mes žinome, kad mes jau kaip ir esame direktyvą įvykdę esame (dėl atsinaujinančių išteklių plėtros – DELFI), 20 proc. pasigaminame, kas mes per spartuoliai, ar mes turime būti šventesni už Romos popiežių ir taip toliau? Būkime logiški savo sprendimuose, kodėl mes turime išplėtotą sektorių, medienos pramonę ir baldų sektorių staiga imti jį dėl kažkokių priežasčių žlugdyti“, - piktinasi S. Paulauskas, skaičiuojantis, jog „Vakarų medienos grupė“ perdirba ketvirtadalį visos Lietuvoje perdirbamos medienos.
Lietuvoje per metus medienos nukertama kirtimas apie 7,5 mln. kub. m, o Lietuvos pramonė perdirba apie 2 mln. kub. m medienos.
„Mes nesakome, kad tai (atsinaujinančių išteklių plėtra - DELFI) yra geriausias kelias, tai yra vienas iš kelių, - sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. - Prieš tai viskas buvo ant vieno aukuro paaukota, kad tik atominė išgelbės Lietuvą, tai aš manau, kad jeigu ateinantys politikai irgi suprastų, kad tiktai susitarus galima atrasti tą judėjimo kryptį, tai turbūt būtų geriausias dalykas.“
