Per dieną į pirmąją Kaune tokią katilinę atvežama apie aštuonis sunkvežimius pakurų. Per 20 mln. litų kainavusi jėgainė kol kas dirba ne visu pajėgumu – „Kauno energija“ iš jos perka apie 6 proc. miestui reikalingos šilumos. Pasak verslininkų, jie šilumą parduoda 2 proc. pigiau nei monopolininkė Kauno termofikacijos elektrinė.

„Mes esame labai mažiukai. Kad būtų lengviau suprasti, paaiškinsiu, kad mūsų 20 megavatų, palyginus su 500 megavatų, žiemą reikalingų Kauno miestui, tėra lašas jūroje arba kitaip – medaus šaukštas statinėje. Nelabai ką mes galime įtakoti – net jei perpus nuleistume kainą, miestas turbūt nelabai ką pajustų“, – aiškino „Geco investicijų“ direktorius Raimondas Štreimikis.

Netrukus šilumą pradės gaminti ir dar viena 10 megavatų biokuro katilinė. Pasak „Kauno energijos“ vadovo, prisijungti prie bendrovės tinklų nori apie dešimt nepriklausomų šilumos gamintojų.

„Realus judėjimas, be paminėtų dviejų, dar yra iš „Pramonės energijos“, kurie pradeda dokumentacijos apiforminimą, apiforminimo baigimą. Tai būtų dar apie 20 megavatų. Realus judėjimas dar matomas iš „Fortum heat Lietuva“, kurie planuoja Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje statyti didelę jėgainę ir jų šiluminis galingumas būtų apie 100–130 megavatų“, – išdėstė „Kauno energijos“ gen. direktorius Rimantas Bakas.

„Kauno energija“ dabar daugiau kaip 80 procentų miestui reikalingos šilumos perka iš Rusijos „Gazprom“ valdomos Kauno termofikacijos elektrinės – taip įsipareigota sutartyse. „Kauno energijos“ vadovas sako, kad netrukus, kai elektrinę „Gazprom“ parduos mažajam akcininkui, įsipareigojimų, kiek šilumos pirkti, nebeliks.

Energetikų teigimu, pigesnės šilumos vis tiek teks palaukti trejus ar ketverius metus. Esą Kaunui reikia kelių – daug galingesnių nei statomos dabar – biokuro jėgainių.

„Kad pajustume bent jau kokį kelių centų atpigimą, reikėtų, kad naujos katilinės perimtų apie 30 procentų. Kaune išsiversti visiškai be dujų turbūt nepavyktų. Galbūt tai būtų nelabai prasminga ir energetinio saugumo prasme, bet tai neturėtų užimti daugiau kaip 40 procentų šilumos gamybos rinkos“, – skaičiavo Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas prof. Juozas Augutis.

„Kauno energija“ viliasi, kad pavyks išjudinti ir kol kas vangiai su „Lietuvos energija“ planuojamą Petrašiūnų šiluminės elektrinės rekonstrukciją – Kaunui ji galėtų gaminti apie penktadalį šilumos.