Po to, kai griuvo Berlyno siena, pradėjo augti Kinija ir nuvilnijo Arabų pavasaris, Amerikos energetinė nepriklausomybė, regis, paskatins sekančius reikšmingus geopolitinius pokyčius šiuolaikiniame pasaulyje.

Jungtinių Valstijų priklausomybė nuo Persijos įlankos valstybių naftos ir su tuo susijęs poreikis išsaugoti dominavimą Artimuosiuose Rytuose, kad būtų užtikrintas naftos tiekimas, nuo pat 1945 metų buvo viena iš „status quo“ konstantų. Tačiau tai gali apvirsti aukštyn kojomis.

Telkinių ekploatavimas tokiose Apalačių valstijose kaip Vakarų Virdžinija ir Pensilvanija bei toliau į vakarus esančioje Šiaurės Dakotoje per vieną naktį pakeitė JAV energetikos perspektyvas. Oksfordo universiteto energetikos ekspertas, profesorius Dieteris Helmas sakė: „Jungtinėse Valstijose 2004 metais skalūninės dujos neegzistavo. Dabar jos sudaro 30 proc. visos rinkos“.

Jeigu Šiaurės Amerikoje ir kituose naujuose telkiniuose būtų išnaudotas visų žinomų skalūninių dujų išteklių komercinis potencialas, tai per du ateinančius dešimtmečius jų gavyba išaugtų daugiau kaip keturis kartus ir iki 2030-ųjų sudarytų daugiau kaip pusę visos JAV gamtinių dujų gavybos, rodo Harvardo Kennedy mokyklos Belferio centro studija.

Labiausiai pažeidžiama - Rusija

Gazprom

Tačiau Persijos įlanka nėra vienintelis regionas, kuriame virš naftos galiūnių gali pakibti žlugimo grėsmė. Labiausiai pralaimėti gali Vladimiro Putino Rusija – režimas, smarkiai priklausantis nuo aukštų energijos kainų ir uždaroji rinka, neturinti jokio realaus alternatyvaus plano.

Rusija jau dabar junta naujojo dujų amžiaus poveikį. Giliai Barenco jūroje esančio Štokmano telkinio, kuris, kaip manoma yra vienas didžiausių dujų telkinių pasaulyje, eksploatavimas jau yra atidėtas, nes numatyta jo klientė – Jungtinės Valstijos – dabar atrado savo pačios gamtinių dujų šaltinį.

Rusija dėl centrinio dujų vaidmens jos tarptautinei padėčiai yra pažeidžiamiausia iš dabartinių „benzininių“ valstybių. Maskvos įtaka Rytų ir Vidurio Europai priklauso nuo koncerno „Gazprom“, kuris naudojasi savo dominavimu, kad užsitikrintų palankias sąlygas, pardavinėdamas ilgalaikius kontraktus, priklausančius nuo naftos kainų.

Dabar, kai vis daugiau ir daugiau suskystintų gamtinių dujų (SGD), numatytų Jungtinėms Valstijoms, patenka į Vakarų rinką, dujų pardavimo kaina atitrūksta nuo naftos kainų, o europiečiams atsiranda naujų galimybių, kurios sumažins jų priklausomybę nuo vienintelio dominuojančio pardavėjo.

„Rusija ką tik prarado savo tikslinę rinką. Jungtinės Valstijos jau dabar yra didesnė dujų gamintoja už Rusiją“, - sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto bendradarbis geopolitinių rizikų ir ekonominio saugumo klausimais Nicholas Redmanas.

Europa ieško alternatyvų rusiškoms dujoms

„Europa nebenori pasiduoti gilesnei priklausomybei nuo Rusijos. Ji ieško kitų variantų, pavyzdžiui: ar galite tiekti dujas iš tokių vietų kaip Turkmėnistanas? Jei Šiaurės Europoje SGD importas iš Amerikos taps rimta alternatyva, tai gali turėti labai įdomių pasekmių“, - pažymėjo jis.

Rusija mėgino žvalgytis į Rytus, bet Kinija pirmenybę teikia tam, kad jos energijos šaltiniai būtų pasiskirstę po visą pasaulį – pavyzdžiui, tokius naujus SGD tiekėjus kaip Kataras, Australija ir Vakarų Afrikos šalys.

V. Putino vyriausybė daug kalbėjo apie tai, kad reikia diversifikuoti Rusijos ekonomiką, tačiau šia kryptimi mažai kas buvo nuveikta. Šalis tebelieka „benzininė“ valstybė, kuri priklauso nuo 120 dolerių naftos kainos, jei nori turėti subalansuotą biudžetą. Dabar, kai nafta kainuoja 109 dolerius, Maksvai jau gresia rimtas biudžeto deficitas, kuris energijos pertekliaus amžiuje tik didės, pagilindamas senas problemas ir sumažindamas jos galimybes diversifikuotis.

Rezultatas – smarkiai susilpnėjęs Kremlius tiek pačių Rusijos regionų, tiek likusio pasaulio atžvilgiu. Jei Maskva deramai susidoros su nuosmukiu, tai gali turėti teigiamą įtaką daugiapoliam bendradarbiavimui. B. Obama gali pamatyti, jog turi partnerį savo pastangoms sumažinti du didžiausius pasaulio branduolinių ginklų arsenalus. Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje tokiais klausimais kaip Sirija taip pat gali susidaryti geresnio bendradarbiavimo atmosfera.

Ar į Persijos įlanką atsisuks Kinija ir Indija?

Ilgalaikes pasekmes likusiam pasauliui prognozuoti sunku, bet veikiausiai galima sakyti, kad daugelis režimų, kurių pasaulinis vaidmuo yra paremtas vien angliavandeniliais, reikšmingai susilpnės, o gal net visai bus nustumti nuošalėn.

Tarp jų patenka monarchijos, kurias Arabų pavasaris aplenkė. Iki šiol jų gyvavimas priklausė nuo istoriškai aukštų naftos kainų ir besąlygiško Vakarų užnugario. Dabar šioms aplinkybėms iškilo pavojus.

Karališkojo jungtinių paslaugų instituto (Royal United Services Institute) mokslininkas Shashankas Joshi teigė: „Persijos įlankos arabų šalių politinė santvarka beveik ištisą pokario laikotarpį priklausė nuo Jungtinių Valstijų interesų šiame regione“.

Kinija rengia karinių jūrų pajėgų pratybas
Foto: AP/Scanpix

Daug kas priklauso ir nuo to, ar nauji stambūs Persijos įlankos naftos pirkėjai bus pasirengę užimti Amerikos vietą ir patruliuoti tanklaivių maršrutais.

„Tarp Kinijos ir Indijos priklausomybės nuo Artimųjų Rytų energijos ir jų galimybių užtikrinti jos saugumą yra nemažas skirtumas. Indija turės tris lėktuvnešius, ir tiek Kinija, tiek Indija stato karinį jūrų laivyną, skirtą vandenynams. Jos gali būti pastūmėtos užimti Jungtinių Valstijų vietą, jeigu pastarosios pasitrauks“, - sakė Sh. Joshi.

Santykiai su Izraeliu nesikeis, iškils nauji žaidėjai

Pokyčiai turėtų nepaliesti ir Jungtinių Valstijų aljanso su Izraeliu. Kaip parodė Jungtinių Valstijų prezidento rinkimai, ši sąjunga abiem Amerikos partijoms saugumo politikos srityje yra tapusi įsitikinimo dalyku – tai faktas, kuris mažai priklauso nuo naftos geopolitikos.

Pasaulinė energijos pertekliaus geopolitika bus gana neįprasta. Prognozuojama, kad vienu didžiausių žaidėjų taps Australija, kuri iki 2030 metų sudarys konkurenciją Katarui kaip didžiausia SGD eksportuotoja pasaulyje. Dideliu centru gali tapti ir Vakarų Afrika bei Argentina. Tai bus kur kas įdomesnė ir daugiapolė planeta.