„Mums reikia daug garo maisto produktams gaminti, o iki šiol juo apsirūpindavome dujų katilo pagalba. Mums vis didesnį susirūpinimą kėlė didėjanti dujų kainos dalis kaštuose ir neaiškios dujų kainos prognozės, tad pradėjome ieškoti alternatyvių būdų garui gaminti, – apie sprendimą statyti biokuro katilinę pasakojo „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis. – Apskaičiavome, kad mūsų investicija atsipirks per 4-5 metus, o kasmet sutaupomas lėšas – 50 proc. šildymo kaštų – galėsime skirti investicijoms į rinkų ir gamybos plėtrą“.

Įgyvendinusi šį alternatyvios energetikos sprendimą įmonė sutaupys iki 15 proc. metinių kaštų.

„Swedbank” Stambių verslo klientų departamento vadovas Mintautas Miškinis pastebėjo, jog Plungės įmonės sprendimas statyti biokuro katilinę atspindi bendrą verslo tendenciją domėtis šiomis technologijomis ir ieškoti kaštų mažinimo sprendimo. „Sulaukiame įmonių susidomėjimo dėl įvairių alternatyvios energetikos sprendimų versle finansavimo, tačiau ne kiekvienai įmonei, siekiančiai sutaupyti energijos kaštų, biokuro katilinės sprendimas yra tinkamas, – pataria M. Miškinis. – Įvertinus Lietuvos energetikos sektoriaus reguliavimą ir energijos išteklių kainas, naudingiausia biokuro katilines statyti toms įmonėms, kurios planuoja tiekti šilumą į centrinius šilumos tinklus arba jų gamybos procesuose yra reikalingas garas – maisto, medienos, popieriaus pramonėje“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)