Savo teisėtus lūkesčius jie greičiausiai gintų teismuose, tačiau mieliau sutiktų, kad valdžia statyti jėgainių neuždraustų, o sumažintų nepamatuotai didelius saulės elektros energijos supirkimo tarifus.
„Nuo metų pradžios kartojome – bus saulės burbulas, tai buvo akivaizdžiai matyti. Žadėtųjų aukcionų didesnėms jėgainėms neskelbė pusantrų metų, nustatė vieną didžiausių Europoje supirkimo tarifą. Nenuostabu, kad visas verslas, kuris norėjo investuoti į atsinaujinančią energetiką, metėsi į mažąsias saulės jėgaines“, – konstatuoja Ruslanas Sklepovičius, Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos prezidentas.
Norai plėtoti saulės energetiką įgauna įspūdingą mastą – vien per rugsėjį ir spalio pradžią išduoti 1144 leidimai mažosioms saulės elektrinėms statyti, o ant Energetikos ministerijos valdininkų stalų guli dar 5000 prašymų ir juos dar reikia išnagrinėti.
Ministerija teigia, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme pastebėta nesuderinamumų tiek su kitais Lietuvos teisės aktais, tiek su ES atsinaujinančios energetikos direktyva, todėl ministerija paruošė įstatymo pataisas.
„Mažąsias (iki 30 kW galios) saulės ir vėjo elektrines siūloma įtraukti į įstatyme numatytą bendrą kvotą šiomis technologijomis. Energetikos ministerija yra gavusi pastabų ir pasiūlymų dėl šių įstatymo pakeitimų, todėl įstatymo pakeitimo projektas šiuo metu koreguojamas”, rašoma Energetikos ministerijos komentare „Verslo žinioms”.
