Tai po posėdžio patvirtino VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė, žurnalistams sakiusi, jog buitiniams vartotojams gamtinių dujų kaina galėtų padidėti apie 3,7 cento už kubinį metrą.
„Klaipėdos nafta“ yra projektą įgyvendinanti bendrovė pagal įstatymus. Suskystintų gamtinių dujų įstatymas veikia pilna apimtimi ir kaip projekto įgyvendinimą prižiūrinti Energetikos ministerija mums patvirtino, tai yra optimaliausias projekto finansavimo rinkinys ir taip pat kai mes uždavėme keletą klausimų, kodėl nenumatytos tam tikros papildomos kitos finansavimo priemonės, mes gavome atsakymą ir mes suprantame, kad žmonės, kurie yra atsakingi už tai, jie atliko savo darbą ir, be jokios abejonės, mes tuomet pritarėme, nes ne energetikos įmonei Kainų komisija keisti kokių tai projekto parametrų neturi teisės, tai būtų labai aiškus kompetencijos peržengimas. Mes turime pagrindą nustatyti SGD terminalo priedą tam, kad būtų užtikrintas numatytas finansavimo trūkumo padengimas ir mes tai padarėme“, - sakė D. Korsakaitė.
Kiek tiksliai dujų kaina keisis gyventojams ir įmonėms tiksliai bus nustatyta kitą savaitę. D. Korsakaitė sakė kol kas neturinti paskaičiavimų, kiek dujų tarifas didėtų verslo įmonėms, nes jis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į vartojimo kiekius.
Tačiau ji sako, jog vartotojams šildymas per metus neturėtų pabrangti 100 litų, priešingai nei skaičiavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, paskelbusi, kad dėl didesnės dujų kainos šilumos kilovatvalandė pabrangtų apie 1 centu.
„Dėl 1 cento aš paprašiau, kad mūsų specialistai paskaičiuotų ir man referavo, kad iki 1 cento toli toli“, - teigė D. Korsakaitė.
Finansavimo modelį vadina optimaliausiu
„Absoliučiai visi infrastruktūriniai projektai vienaip ar kitaip yra finansuojami iš tarifo, visi absoliučiai, nėra tokių, kai kažkuri įmonė pastato projektą ir iš savo lėšų jį dovanoja, anksčiau ar vėliau visos sąnaudos patenka į tarifą. Tai, kad dalis sąnaudų ir tikrai nedidelė dalis, šiuo atveju mes kalbame apie 3 centus (buitiniams vartotojams už kubinį metrą dujų – DELFI), kas maždaug sudaro nuo buitinių vartotojų tarifo apie 1 proc., įdedame anksčiau laiko irgi yra normalu. Tai yra pagal įstatymus numatyta procedūra ir be to, ji palengvina vartotojams naštą vėlesniais metais tuo, kad jiems šitoms lėšoms nereikės skaičiuoti kapitalo sąnaudų, tai yra, jų nereikės papildomai skolintis, nereikės pridėti banko palūkanų, kas vis tiek anksčiau ar vėliau būtų surinkta per tarifą“, - po posėdžio Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje destė „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis.
R. Masiulis sakė „Achemos“ teiginius, jog valstybės įmonė turi savo 100 mln. litų, tačiau jų nepanaudoja infrastruktūrai finansuoti, sakė, jog terminalo projektas yra bendras ir tiek infrastruktūrai, tiek dujų tiekimui, o „lėšos paskirstomos ten, kaip optimaliausiai galima paskirstyti“.
„Jeigu, kad ir tokia maža dalis, kuri dabar yra paskirta per tarifą, ji palengvina ir finansavimo naštą, kadangi ir bankai mato, kad šis projektas yra remiamas valstybės, kad tai yra valstybinis projektas, jis iškart įgauna didesnį statusą, mažėja palūkanos, mažėja finansavimas, kas galiausiai ir lems mažesnį tarifą vėliau“, - mano R. Masiulis.
R. Masiulis tikina, jog dabartinis modelis yra naudingiausias valstybei ir vartotojams, o bendras tikslas yra, kad dujos būtų pigesnės. Jis teigia, jog projekto sumos yra negalutinės, bet „pakankamai tikslios“.
„Bet koks skolinimas galiausiai gula į kainą, jeigu paskolina už didesnes palūkanas, tai tik brangiau kainuos, tai čia manau yra toks, na, nežinau, kaip pakomentuoti, - paklaustas, kaip vertina „Achemos“ pasiūlymus „Klaipėdos naftai“ paskolinti pinigų. - Mes tokį pasiūlymą tik čia posėdyje gavome.“
Pasak jo, „Klaipėdos nafta“ yra paskelbusi konkursą dėl skolinimosi ir "Achema" jame galėtų dalyvauti.
"Achemos" teisininkas Rytis Budrius teigė, jog "Achema" prie projekto prisidėti norėtų, tačiau iki šiol nežinojusi, kokia yra terminalo kaina, todėl ir konkrečių norimų paskolinti sumų jis įvardinti negalįs.
„Achema“ visada svarstė galimybę dalyvauti vienokia ar kitokia forma (SGD projekte - DELFI), žinoma tai turi būti racionali bendradarbiavimo forma. Kuomet nori tiesiog atimti, mes prieštaraujame, bet jeigu nori skolintis, pakviesti dalininkais, žinome, ieškotume lėšų ir sprendimų, nes mes esame suinteresuoti alternatyva, - sakė R. Budrius. - Kadangi iki šios dienos „Klaipėdos nafta“ apskritai nepateikė, kiek tas projektas iš tiesų kainuoja, tie skaičiai „šokinėja“, prieš pusę metų patvirtintas verslo planas buvo 604 mln. litų, dabar jau jis didėja.“
Anot jo, jei įmonei būtų pateikti duomenys, kiek projektas kainuoja, būtų paskaičiuotas jo atsipirkimas, įmonė vertintų, kokia dalimi gali prisidėti.
