Elektriniai radiatoriai negelbėjo
„Iš pradžių bandėme gyventi kūrendami židinį. Problema buvo ta, kad kol kūreni, tol šilta, kai baigi kūrenti – labai greitai patalpos atvėsta. Be to, reikėdavo kasdien skirti laiko kūrenimui, neįmanoma palaikyti pastovios temperatūros. Kas kūrena malkomis, tas žino tuos ritualus – pirkti malkas, jas sandėliuoti, nešioti, paskui valyti pelenus. Visa tai darant kasdien didelio malonumo nebuvo. Pečkurio daliai palengvinti pastatėme porą akumuliacinių elektrinių radiatorių ir juos įjungdavome nakčiai. Šaltesniais žiemos mėnesiais, o tada dar ir elektra pigesnė buvo, skaitikliai prisukdavo elektros už 600–700 litų per mėnesį, ir dar nuolat tekdavo kūrenti židinį“, – prisiminė rūpesčius namo šeimininkas.
Statybinė rekonstrukcija
Rekonstruojant 1989 m. statytą sodo namą iš garažo buvo padaryta gyvenamoji patalpa, pristatyta katilinė, apšiltintas cokolis ir stogas. Namo savininkas akcentavo šilto stogo, per kurį paprastai netenkama daugiausia šilumos, svarbą. Buvo pakeisti langai, plastikinėmis dailylentėmis apdailinta išorė.
Senąsias grindis išplėšė, užpylė žvyro sluoksnį, jį sutankino, paklojo plėvelę, sudėjo 3 sluoksnius po 5 cm storio polistireninio putplasčio plokščių, plėvelę, armatūrą, išvedžiojo vamzdelius, juos užliejo betono sluoksniu. Grindų danga – keraminės plytelės ir parketas.
Šildymo pertvarka
Patikimesnei nei židinys ir elektriniai radiatoriai šildymo sistemai nutarė įsirengti šilumos siurblį „oras-vanduo“. Jį pastatė lauke, ant atramų. Prie sienos nekabino dėl netvirtos pastato apdailos, agregato vibracijos. Siurblio keliamas triukšmas nedidelis, jo praktiškai negirdėti, be to, gyvenamieji kambariai yra kitoje namo pusėje nei siurblys.
8 kW šilumos siurblys prišildo vandenį iki 33–35 0C. Tokia šilumnešio temperatūra radiatoriams būtų per maža, o grindiniam šildymui – kaip tik. Vandeniu šildomas grindis įrengė tik pirmame aukšte, 70 kv. m plote, o antrame aukšte viename iš miegamųjų šildymo iš viso nėra, o kitame – vandeniu šildomas konvektorius. Katilinėje yra 200 litrų talpos vandens šildytuvas.
„Siurblys veikia ir esant žemesnei nei -20 0C, tačiau jo efektyvumas, pagal gamintojo lenteles, esant -20 0C lauko oro temperatūrai yra 2,15, kai vandens temperatūra 45 0C. Labai šaltų dienų per žiemą būna nedaug, tuomet ilgiau kūrename židinį. Be to, įsitikinau, kad lauke stovintis siurblys neapšąla, nes veikia atitirpdymo funkcija“, – patirtimi dalijasi E. Samulis. Jis sako siurblio valdiklį nustatęs taip, kad, kai lauko temperatūra nukrenta žemiau -14 0C, automatiškai įsijungia 3 kW galios elektrinis tenas.
Už elektrą šalčiausią šių metų vasarį sumokėjo 650 litų (skaičiuojant kartu elektrinės viryklės darbą, apšvietimą, skalbyklę bei kitus buities prietaisus). Paskaičiavo, kad vidutiniškai elektros energija buities poreikiams (be siurblio darbo) per mėnesį kainuoja apie 230 litų. Vadinasi, šalčiausią mėnesį šildymas kainavo 420 litų.
Namo šeimininkas sako, kad pirmo aukšto patalpas stengiasi šildyti naktį. Grindų šildymo valdymas automatinis, galima programuoti temperatūrą ir šildymo laiką. Šaltuoju metų laiku kambariuose palaikoma 21–21,5 0C temperatūra.
Sistema jis naudojasi jau dvejus metus. Šilumos siurbliui yra įrengtas atskiras elektros skaitiklis, taigi galima stebėti, kiek jis naudoja elektros energijos.
Sąnaudos per metus
Namo savininkas parodė duomenis, kiek siurbliui ir buities reikmėms sunaudojo elektros energijos per metus. Nuo 2011 m. rugpjūčio iki šių metų rugpjūčio elektros sąnaudos dienos metu buvo 5300 kWh. Padauginus iš dieninio elektros tarifo 0,467, išeina 2475 litai. Naktinės elektros energijos – atitinkamai 5578 kWh, padauginus iš nakties tarifo 0,36, bus 2008 litai.
Ne panacėja, bet šeimininkas vardija šios sistemos pranašumus ir trūkumus: galima ilgesniam laikui išvažiuoti, galima reguliuoti patalpų temperatūrą ir svarbiausia – ne itin brangus ir patogus įrengimas.
„Geoterminio arba „žemė-vanduo“ šilumos siurblio eksploatacija pigesnė, nes jis efektyvesnis, tačiau užstatytame ir medžiais apsodintame sodo sklype nelabai yra vietos kasti griovius kolektoriams ar gręžti giluminį gręžinį, be to, ir investicija didesnė. Man šilumos siurblys kainavo apie 11 tūkst. litų, 200 litrų vandens šildytuvas ir katilinės įranga – dar apie 5–6 tūkst. Manau, kad ši kaina adekvati patogumui. Tiesa, nežinau, kiek laiko siurblys tarnaus – tiesiog pas mus nėra ilgalaikės tokios įrangos eksploatavimo praktikos. Tačiau kol kas komfortas atsiperka“, – įsitikinęs rekonstruoto sodo namo šeimininkas.
