2012 m. VIAP sudarė 723,634 mln. litų arba 240,327 mln. litų mažiau, nei patvirtintas biudžetas kitiems metams.
Skaičiuojama, kad vartotojai, mokėdami už elektrą, VIAP atseikės ne 7,04 cento už kilovatvalandę (kWh) kaip šiemet, o po 10,49 ct/kWh, t.y. 49 proc. daugiau. Tačiau nuo kitų metų VIAP mažiau mokės pramonės įmonės, savo poreikiams pasigaminančios elektrą, joms nustatytas tarifas – 3,119 ct/kWh.
Per VIAP mokestį surenkamos lėšos vėliau yra naudojamos gamybai iš atsinaujinančių išteklių skatinti, strateginiams projektams ir elektrinėms, užtikrinančioms energijos tiekimo rezervus, finansuoti bei kitoms būtinoms sistemos saugumui veikloms.
Be to, kitais metais į VIAP mokesčio biudžetą įtraukta eilutė planuojamai pastatyti Visagino atominei elektrinei, tačiau kol kas joje šiam projektui lėšų nenumatyta. Šiek tiek daugiau nei pusė VIAP biudžeto skirta Lietuvos elektrinės gamybai, apie ketvirtadalį – gamybai ir balansavimui iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Šiuo metu gyventojai, naudojantys vienos laiko zonos elektros skaitiklius, už elektros kilovatvalandę moka po 46 centus su PVM.
Jei kitos elektros kainos sudedamosios dalys nesikeistų, elektros tarifas gyventojams priartėtų prie 50 centų. Galutinė elektros kaina paaiškės lapkritį.
Sudėliota beveik visa kaina
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) taip pat nustatė „Lesto“ visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2013 m. 0,49 ct/kWh, skirstymo vidutinės įtampos tinklais kainos viršutinę ribą - 4,747 ct/kWh ir skirstymo žemos įtampos tinklais kainos viršutinę ribą - 6,219 ct/kWh. Viršutinės kainų ribos patvirtintos be PVM.
Šių metų elektros tarife visuomeninio tiekimo paslaugos kaina be PVM yra 0,44 ct/kWh, skirstymo vidutinės įtampos tinklais – 4,88 ct/kWh, skirstymo žemos įtampos tinklais – 6,41 ct/kWh.
2013 m. nustatyta 0,942 ct/kWh sisteminių paslaugų kaina, kai dabar ji sudaro 0,62 ct/kWh.
Rugsėjo pabaigoje jau nustatyta kitų metų elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinė riba. Ji sudaro 2,415 ct/kWh (be PVM) ir yra 4,1 proc. didesnė nei šiemet.
Elektros kaina susideda iš elektros įsigijimo, perdavimo, sisteminės, skirstymo, visuomeninio tiekimo ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainų sumos.
Kainos gyventojams paaiškės lapkričio pabaigoje
VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė paaiškino, jog viena iš netiesioginių priežasčių, kodėl padidėjo VIAP biudžetas yra per metus įvykęs gamtinių dujų kainų augimas, kuris lėmė padidėjusią Lietuvos energijos ir termofikacinių elektrinių VIAP biudžeto dalį. Be to, padaugėjo ir atsinaujinančius išteklius naudojančių gamintojų.
"VIAP dydžio pasikeitimui įtakos turi VIAP dedamosios ir konkrečiai šių metų atveju yra gerokai paaugusi Lietuvos energijos dalis, taip pat gana reikšmingai paaugusi atsinaujinančios energetikos dalis ir termofikacinių elektrinių dalis. Kitos dalys reikšmingo augimo neturi arba turi mažinantį poveikį, - sakė D. Korsakaitė. - Galiausiai elektros kainas vartotojams mes turėsime lapkričio pabaigoje, kaip ir numato įstatymas, 31 diena iki jų įsigaliojimo. Priklausomai nuo to, kokius duomenis ir kokius skaičiavimus mums pateiks visuomeninis tiekėjas ("Lesto" - DELFI), o visuomeninio tiekėjo, atkreipsiu dėmesį, verslo modelis jau nuo šių metų keičiasi iš esmės, tai taip mes ir matysime, kokios bus kainos galutiniams vartotojams, dabar prognozuoti už visuomeninį tiekėją, kokį verslo modelį jis pasirinks, yra neatsargu ir per ankstyva."
Anot D. Korskaitės, visuomeninis tiekėjas turi teisę pasirinkti, iš kokių lėšų bus surenkamas VIAP. Todėl neatmetama galimybė, jog VIAP didėjimas vartotojams gali būti kompensuojamas, pavyzdžiui, iš "Lesto" pelno.
"Aš nežinau, kur tie 3-4 centai, visuomeninio tiekėjo vadovybės manymu, turėtų būti. Ar jie bus akumuliuoti kitų paslaugų sąskaita, ar kaip, mes matysime (lapkričio - DELFI) mėnesio pabaigoje", - teigė D. Korsakaitė, priminusi, jog naujos elektros kainos įsigalios nuo sausio.
Ji priminė, jog dabar energetikos įmonių pelnas yra skaičiuojamas kitais pagrindais: jei iki šiol buvo taikomas 5 proc. tarifas nuo reguliuojamo turto vertės, dabar investicijų grąža skaičiuojama vadovaujantis protingumo kriterijais ir šiais metais ji siekia 6,12 proc. nuo reguliuojamoje veikloje naudojamo turto vertės.
„Tas pelnas yra šiek tiek didesnis nei buvo iki šiolei, tas reguliacinis pelnas, tai jeigu bus priimti sprendimai galbūt pelno sąskaita (kompensuoti VIAP padidėjimą vartotojams – DELFI), tokie sprendimai gali būti priimti. Tai yra jau įmonės pasirinkimo teisė“, - sakė D. Korsakaitė.
