"Lietuvos dujos" generalinio direktoriaus pavaduotojas – komercijos direktorius Joachimas Hockertzas teigė, Lietuvos dujų rinka jau yra atvira, o bendrovės parduodami dujų kiekiai vartotojams yra tiekiami vadovaujantis trumpalaikėmis sutartimis.
„Nuo 2013 m. sausio visi vartotojai kiekvienų metų pabaigoje yra laisvi pasirinkti savo tiekėją. Tai reiškia, kad yra idiotiškos taisyklės, norintiems įžengti į rinką. Rinka yra visiškai laisva, - sakė J. Hockertzas. - Vartotojai turės mokėti už šį puikų komercinį projektą jau nuo kitų metų sausio. Kaip tai galima paaiškinti?“
Atsakydamas į jo klausimą, energetikos ministras Arvydas Sekmokas pateikė dujų kainų skirtumus Lietuvoje ir valstybėse, kuriuose yra tiekėjų įvairovė.
„Brangus Joachimai, aš manau, kad skaičiai yra labai akivaizdūs. Lietuvos vartotojai moka po 408 eurus už 1 tūkst. kub. m gamtinių dujų, kai kitose rinkose dujų kaina siekia ir 270 eurų, t.y. 33 proc. mažiau, o „Nord Pool Spot“ ji siekia 315 eurų ir yra 23 proc. mažesnė. Kokia yra šių milžiniškų kainų skirtumų priežastis? O atsakymas yra labai paprastas – mes turime vienintelį tiekėją, nesvarbu tiekiantį ilgalaikėmis ar trumpalaikėmis sutartimis. Mes matome monopolines taisykles ir ruošiamės jas pakeisti. Aš manau, kad „Lietuvos dujos“ turėtų pabandyti prisitaikyti politinių tendencijų rinkoje ir prie Europos Sąjungoje galiojančių teisės aktų, kurie nustato, jog rinkoje turi būti tikros alternatyvos ir tiekėjų įvairovė. O tai, ką mes statome (SGD terminalą – DELFI), yra infrastruktūros dalis, o investicijos į infrastruktūrą visada yra tarifo dalis“, - teigė A. Sekmokas.
Anot ministro, „Lietuvos dujos“ turėtų neatstovauti tiekėjo, pavyzdžiui, „Gazprom“ interesų, kai jie prieštarauja vartotojų interesams.
„Be to, tokios dujų kainos Lietuvoje mažina dujų vartojimą šalyje, o tai yra nėra „Lietuvos dujų“ interesas. Pavyzdžiui, daug savivaldybių savo šildymo ūkį adaptuoja taip, kad naudotų ne dujas, o biomasę, o dujų vartojimas mažėja ir tai yra kainų politikos pasekmė“, - mano ministras.
J. Hockertzas replikavo į ministro atsakymą: „Aš neginu „Gazprom“ kainų politikos, - sakė jis. - Kalbu ir ne apie „Lietuvos dujas“. Kainų komisijos sprendimas, į kurį jūs apeliuojate, buvo ginčijamas šilumos gamintojų, tiekėjų, pramonininkų ir buitinių vartotojų asociacijų. Beveik 80 proc. vartotojų buvo prieš, tad kalbu ne apie „Lietuvos dujas“, o apie vartotojus.“
„Tokia tvarka buvo numatyta įstatyme, kuris yra priimtas. Kainų komisija turi laikytis įstatymų ir jų laikosi“, - paaiškino A. Sekmokas.
Anot jo, svarbiausia, kad Lietuvoje pradėtų veikti konkurencinga dujų rinka, tačiau ji nesusiformuos pernakt. A. Sekmokas taip pat teigė, kad kai dujų rinka pradės veikti, bus galima atsisakyti ir SGD terminalo įstatyme numatytos nuostatos, jog kiekvienas dujų vartotojas po 25 proc. dujų turi pirkti iš kiekvieno rinkos dalyvio, o dėl likusių 50 proc. pirkėjai gali apsispręsti savarankiškai.
Lietuva iki 2014 metų pabaigos Klaipėdoje ketina įrengti dujų terminalą, kuris sukurs alternatyvą Rusijos dujų monopolisto "Gazprom" tiekiamoms dujoms.
Preliminari terminalo kaina – 700 mln. litų, numatoma, kad pirmuosius 10 metų didžiąja dalimi valstybės valdoma "Klaipėdos nafta" terminalą-laivą nuomosis, o vėliau, įgijusi patirties, galės išsipirkti, tačiau už kokią kainą – neskelbiama. „Klaipėdos nafta“ terminalą-laivą įsigis iš norvegų kompanijos „Höegh LNG“.
Šiuo metu Energetikos ministerija turi 72,32 proc. proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų, koncernas "Achemos grupė" – apie 10 proc., likusiomis akcijomis prekiaujama „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržoje.
