VKEKK komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė sako, jog kol kas sakyti, kiek dujų kaina padidės buitiniams dujų vartotojams dar anksti, tačiau skaičiuoja, jog jei dabar perdavimo tarifas už vieną kubinį metrą dujų sudaro 1 centą, priėmus naują metodiką, šis tarifas galėtų padidėti iki 3 centų, tačiau dėl to dar bus diskutuojama.
"Buitiniams vartotojams, kurie naudoja dujas išsivirti arbatai ir kitiems mažiems poreikiams, jie praktiškai (papildomo priedo prie kainos – DELFI) nepajus", - sakė D. Korsakaitė.
Ji paaiškina, jog per diskusijas posėdžio metu minėtas 3 centų perdavimo tarifas yra darbinis variantas.
"Tai yra darbinis skaičius, kad iliustruotume, kad tai nėra litas, nėra du litai, bet tai yra centų dalykas", - teigia D. Korsakaitė.
Kiek perdavimo tarifas padidės komerciniams vartotojams, pavyzdžiui, pramonininkams ar šilumos tiekėjams taip pat dar tiksliai neaišku. „Achema“ skaičiuoja, jog jis galėtų padidėti iki penkių kartų ir siekti apie 130 mln. litų, o tai reikštų, jog per artimiausius metus „Achema“ gali tapti nuostolinga.
"Jeigu bus ženklios sumos tai turės įtakos visiems vartotojams, žinoma, kad industriniai vartotojai, visi, ne tik „Achema“, turės tam tikrą įtaką savo finansiniuose srautuose, tačiau visi industriniai vartotojai puikiai žino kelius, kuriais jie gali ginti savo interesus ir komisijos posėdis tai nėra tas kelias konkrečiai šiuo atveju, kuris būtų tinkama priemonė jiems ginti savo interesą", - paaiškina D. Korsakaitė.
Anot jos, kiek galėtų padidėti perdavimo tarifas komerciniams vartotojams, o kartu ir buitiniams vartotojams, paaiškės artimiausią savaitę.
„Kokia tai bus dalis sužinosime artimiausiomis savaitėmis, kada „Klaipėdos nafta“ turės pareigą susiderinti visą investicijos projektą ir to projekto finansavimo būdą bei terminus komisijoje. Po šito nutarimo suderinimo, mes galėsime pasakyti preliminarius skaičius“, - dėsto D. Korsakaitė.
Ji primena, kad į priedą prie perdavimo tarifo gali būti įtraukta tą dalį, kuri nėra padengiama Europos Sąjungos lėšomis, nuosavomis įmonės lėšomis, paskolomis ir kitomis finansavimo priemonėmis.
DELFI skelbė, jog ruošiama metodika finansuoti SGD terminalo sąnaudoms.
"Achema" prognozuoja nuostolius
„Achemos“ teisininkas Rytis Budrius sako, jog pagal patvirtintą metodiką, preliminariai didiesiems dujų vartotojams perdavimo tarifas gali padidėti 5 kartus.
„Žinoma, galutinė kaina vartotojams taip smarkiai nebrangs“, - sako R. Budrius.
Pasak jo, „Achema“ yra didžiausias dujų vartotojas Lietuvoje ir suvartoja apie pusę visos šalies perkamų dujų.
„Jeigu kiekvienas iš jūsų per mėnesį suvartojate 4 kub. m dujų virdami kavą, bulves ar cepelinus, tai mes per dieną suvartojame 4 mln. kub. m dujų. Tai yra milijoniniai skaičiai. Ir kuomet tokias kainas sudedi ir paverti išlaidomis, faktiškai įmonė po dviejų metų gali bankrutuoti, - teigia R. Budrius. - Iš principo, perdavimo kaina taps 120-130 mln. litų, preliminariai skaičiuojama.“
Anot jo, tokia kaina perdavimo „Achemai“ būtų per metus, kai dabar ji yra maždaug 5 kartus mažesnė.
„Iš esmės, įmonė jau sekančiais metais dirbs nuostolingai, o dar sekančiais metais apskritai jos tolimesnio gyvavimo klausimas. Joks akcininkas nesutiks, kas iš ko kišenės keikvienais metais būtų išiminėjami pinigai“, - dėsto R. Budrius.
Pasak jo, neatmestina, jog tai lems, kad „Achema“ turės uždaryti gamyklą Jonavoje.
Ginčijasi, ar terminalo priedas kainoje teisėtas
Ginčas dėl to, ar į gamtinių dujų tarifą turi būti įtraukta papildoma sudedamoji dalis, tęsiasi. „Lietuvos dujų“, „Achemos“ ir pramonininkų atstovai mano, kad toks tarifo padidinimas dėl SGD terminalo statybos yra valstybės pagalba ir tam turi būti gautas Europos Komisijos sutikimas.
Tačiau Energetikos ministerija teigia, jog SGD terminalas yra tokia pat dujų tiekimo infrastruktūra kaip ir dujų vamzdžiai, o tokia infrastruktūra, pagal galiojančius įstatymus, yra finansuojama iš SGD tarifo.
Per VKEKK posėdį Energetikos ministerijai atstovaujantis teisininkas Vilius Bernatonis išaiškino, jog Energetikos ministerija bus atsakinga už tai, jei tokios infrastruktūros įtraukimas į dujų tarifą bus pripažintas valstybės parama.
„SGD terminalo projekto koncepcija visą šio projekto vystymo laikotarpį tiek strateginiu gamtinių dujų tiekimo saugumo, tiek Lietuvos Respublikos pasirinktu teisinio reguliavimo aspektais, buvo ne kartą pristatoma ir aptariama su Europos Komisijos atstovais. Atkreipiame dėmesį, kad šių konsultacijų metu iš Europos Komisijos pusės nebuvo oficialiai identifikuojamos rizikos dėl galimo valstybės pagalbos modelio taikymo. Pažymime, jeigu atsirastų pagrįstų abejonių dėl šio instituto taikymo ir jo atitikties Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatoms, atitinkami sprendimai būtų derinami su Europos Komisija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ministerijos nuomone, nėra teisnių kliūčių VKEKK priimti aptariamus teisės aktų projektus“, - dėstoma Energetikos ministerijos rašte VKEKK.
D. Korsakaitė, komisijai nubalsavus už metodikos pakeitimus, numatančius priedą prie perdavimo tarifo, teigė: "Mes nelabai turime pasirinkimą, jis (SGD terminalo įstatymas - DELFI) galioja ir nėra jokių kitų teisės aktų, kurie paneigtų to įstatymo galiojimą ir ten labai aiškiai pasakyta, kad infrastruktūros įrengimo arba dalies sąnaudos turėtų būti kompensuojamos per perdavimo tarifą."
Pasak jos, Energetikos ministerija ir Konkurencijos taryba turi įgaliojimus spręsti, ar toks terminalo finansavimo būdas yra valstybės parama, o VKEKK darbas - su metodika nustatyti galimybę įtraukti prie perdavimo tarifo priedą, kuris būti tikslingai skirtas infrastruktūrai įrengti. Konkretus tarifo padidinimas dar bus svarstomas VKEKK posėdžiuose.
„Lietuvos dujos“ mato vartotojų apiplėšimą, „Klaipėdos nafta" - pigesnes dujas visiems
„Visų pirmą aš noriu pabrėžti, kad „Lietuvos dujos“ yra už dujų tiekimo diversifikavimą, - sako "Lietuvos dujų" generalinio direktoriaus pavaduotojas – komercijos direktorius Joachimas Hockertzas. - Bet negalima įtraukti kitų veiklų sąnaudas į perdavimo tarifą. Į perdavimo tarifą galima įtraukti investicijas į perdavimo sistemą, ne į skirstymo sistemą, ne į kitas veiklas, tik į perdavimo sistemą. Ir dabar, manau, vyks bandymas apiplėšti vartotojus. Kalbama apie „Lietuvos dujas“, apie „Achemą“, apie dujų tiekėjus, bet galų gale vartotojai turi mokėti.“
Tačiau D. Korsakaitė sako, jog teisinės painiavos dėl papildomo priedo nėra: „Jokios painiavos tarp perdavimo, kaip grynosios paslaugos, ir SGD terminalo, kaip priedo prie paslaugos, nėra ir negali būti.“
„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis teigė, jog infrastruktūros projektai visada yra finansuojami per perdavimo tarifus, o SGD terminalo tikslas - užtikrinti konkurenciją "Gazprom" ir sudaryti galimybę visiems vartotojams pirkti pigesnes dujas.
„Bet kokia infrastruktūros įmonė ar iš savo lėšų ar iš skolintų įdeda tą į tarifą, bet kokiu atveju, infrastruktūra turi būti atperkama per dujų tarifą“, - teigė jis.
Pasak jo, į SGD terminalo projektą bus dedamos ir „Klaipėdos naftos“ lėšos, tačiau dabar kalba eina apie infrastruktūros atpirkimą, kuris, pagal SGD terminalo įstatymą, turi būti iš dujų tarifo.
„Į infrastruktūrą įeis pats terminalas, jungiamasis vamzdynas ir krantinės įranga“, - teigė R. Masiulis. - Galutinė suma nėra aiški, nes dabar yra paskelbti konkursai. Kai jie bus baigti, bus suma aiški.“
