Jei toks įstatymas įsigaliotų, pavyzdžiui, sostinėje Vilniaus šilumos tinklų turtu galėtų naudotis daugiau šilumos tiekėjų. Šiuo metu Vilniaus šilumos tinklai yra išnuomoti „Vilniaus energijai“.

Analogišką veiklų atskyrimo principą ruošiamasi taikyti dujų ir elektros tiekimo sektoriuose, taip būtų taikomas 2009 metais parengtas vadinamas trečiasis ES energetikos paketas, kuris apima šešis europinius teisės aktus, numatančius apribojimus energetikos sektoriuje veiklą vykdančioms vertikaliai integruotoms bendrovėms. Rusijos „Gazprom“ manymu, šie teisės aktai nukreipti prieš ją, kaip pagrindinį dujų vamzdynais tiekėją Europai.

„Mes nesiūlome teisinio atskyrimo, mes siūlome funkcinį ir reguliacinės apskaitos atskyrimą, šita prasme kliūčių nėra“, - sako VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė, paklausta, kiek galėtų užtrukti tokių siūlomų įstatymo nuostatų įgyvendinimas.

Tiesa, pati komisija šio teisės akto negali įregistruoti Seime, nes formaliai ne komisijos užduotis yra rengti įstatymus, tačiau dokumento tekstas yra parengtas taip, kad susidomėję Seimo nariai šį įstatymą galėtų registruoti.

Diana Korsakaitė
Foto: A.Solomino nuotr.

„Pagrindiniai pakeitimai yra penki ir jie yra struktūriniai pakeitimai, keičiantys sektoriaus būkle ilgalaike prasme“, - apibendrina VKEKK D. Korsakaitė.

Tai sugriežtinta investicinių procesų priežiūra ir koordinavimas, suformuojamas konkurenciją sektoriuje skatinančių instrumentų rinkinys, mažmeninė veikla pastato viduje tampa visiškai atskirta nuo infrastruktūros valdytojų interesų, vartotojai įgalinami savo sprendimais nesudėtingai keisti pastatų šildymo būdą, taip pat numatyti apskaitos ir kainodaros reglamentavimo pakeitimai bei išgryninamos funkcinės šiame sektoriuje veikiančių institucijų sritys.

Vartotojai galėtų atsijungti, o rinkoje skatinama konkurencija

Pasak jos, šiuo įstatymu daugiau teisių yra suteikiama vartotojui, o ne gamintojui.

„Kiekvieno produkto vartotojas yra vartotojas, todėl jis ir turėtų užsakyti muziką, o tie, kurie pateikia produktą, ar tai būtų transporto paslaugos, ar tai būtų šiluma kaip produktas jie turėtų prisitaikyti prie tų pareikalavimų ir prie tų paklausos sąlygų, kurias formuoja vartotojas“, - teigia D. Korsakaitė.

Todėl įstatyme yra numatyta, kaip vartotojai gali susitarti ir nuspręsti visą daugiabutį atjungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir šiluma gaminti alternatyviais būdais.

„Ketvirtasis pokytis yra įgalinantis ir suteikiantis instrumentus paprastiems vartotojams atsijungti visu pastatu nuo centralizuotai šilumą tiekiančios sistemos ir nutraukti visus saitus. Taip pat yra numatytas mechanizmas organizuotiems vartotojams sudaryti specifines sutartis su centralizuota šilumos tiekimo sistema ir pasirinkti alternatyvų būdą pagal jų pačių susitarimą ir numatyti, kad tik tam tikrai atvejais būtų gaunama šiluma iš centralizuotų tinklų, tai taip pat yra vartotojų įgalinimas ir skatinimas vartotojus rūpintis savo nuosavybe ir gaunamomis paslaugomis“, - siūlomo įstatymo nuostatas paaiškina D. Korsakaitė.

Be to, jei visi namo vartotojai galėtų nuspręsti, iš ko pirkti šilumą ir su tokiu šilumos tiekėju sudaryti sutarti, tuomet miesto šilumos tinklais juos galėtų pasiekti šiluma.

„Pasiūlymas yra toks, kad visa tai, kas yra už namo įvado, tai yra šilumos paskirstymas, automatinis sąskaitų išrašymas ir kitos mažmeninės paslaugos, šitą veiklą turėtų vykdyti su šilumos operatoriumi ir su gamintojais nesusiję asmenys taip, kaip jie yra suprantami Konkurencijos įstatymo prasme, o taip pat skatintinas ir įstatyme numatytas pilnas paketas nuostatų, kad jeigu yra organizuoti vartotojai, jie patys sau gali būti šilumos tiekėjais, mažmenine prasme“, - dėsto ji.

Pasak D. Korsakaitės, šis įstatymo projektas yra pasiūlymas diskusijai: „Mes teikiame tokį projektą, kaip mes įsivaizduotume, kad būtų bazė rimtai diskusijai.“

Šilumos ūkio pertvarką žadėjo Energetikos ministerija

Skelbta, kad šilumos ūkio pertvarką reglamentuojančius teisės aktus planavo parengti ir Energetikos ministerija, tačiau VKEEK sako, jog šį įstatymą parengė savarankiškai.

„Mes nesame Energetikos ministerijos įstatymo rengimo proceso dalyvis jokia forma ir todėl išgirdę kritiką šią savaitę be jokios abejonės suskubome, kad jeigu dar yra galimybių įšokti į tą traukinį“, - sakė D. Korsakaitė.

DELFI primena, jog trečiadienį po Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio VKEKK pirmininkės pavaduotojas Danas Janulionis sakė, jog komisija suprato prezidentės žodžius taip, jog dabartinė Vyriausybė negali pateikti Šilumos ūkio įstatymo ir komisija turi pateikti naują įstatymą, todėl taip ir bus padaryta.