„Mes rengėme ataskaitas apie valstybes įmones ir pamatėme, kad yra dideli pelnai (ir tai mus - DELFI) nustebino“, - sakė A. Ą. Audickas apie tai, kaip ministerija aptiko, anot ūkio ministro Rimanto Žyliaus, didelę kapitalo grąžą.

Jis teigė, jog šiuo metu ministerija negali įvardinti landų, kaip reguliuojamą veiklą vykdančios įmonės gali uždirbti daugiau nei 5 proc. pelno ir tam reikia atskiro tyrimo.

“Reikėtų sėstis specialistams prie darbo stalo kartu su VKEKK ir aiškintis ir kur ateina tie pelnai, mes dabar keliame klausimą kaip gali būti, kad reguliuojamame sektoriuje yra tokie pelnai. Reikia papildomo tyrimo. Dabar aš detaliai jums tų dalykų išdėstyti negaliu, - teigė A. Ą. Audickas. - Tai yra pelnas, uždirbtas pagal metodikas, bet metodikos leidžia uždirbti pakankamai didelę kapitalo grąžą. Metodikos, mano asmeniniu supratimu, nėra tobulos.“

Pasak jo, ministerija nėra sakiusi, kad „Vilniaus energija“ pelną uždirba neteisėtai.

„Mes nesakėme, kad pelnas yra uždirbamas ne pagal įstatymus ar kažkaip kitaip. Mes sakome, kad pelnas, kaip iš reguliuojamos veiklos, yra didelis ir tam reikia sėsti ir aiškintis, kodėl jis toks yra“, - mano ūkio viceministras.

Jis teigė, jog šiuo metu ministerija negali įvardinti landų, kaip reguliuojamą veiklą vykdančios įmonės gali uždirbti daugiau nei 5 proc. pelno ir tam reikia atskiro tyrimo.

VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė dar kartą pakartojo, jog komisija, kaip įstatymus įgyvendinanti institucija, kontroliuoja reguliuojamas veiklas ir pelnas iš reguliuojamos veiklos nustatytos normos neviršija.

„Mes esame visiškai įstatymus įgyvendinanti institucija. Mes neturime nei galimybių, nei noro prisifantazuoti kokių nors kitokių įgaliojimų, nei kad įstatymo rengėjo nustatyta. O dėl įstatyminių iniciatyvų ir kitų iniciatyvų, tai, be jokios abejonės, mes teikėme keletą pasiūlymų, kai kurie iš jų buvo svarstyti, kai kurie nebuvo svarstyti, o tiesiog ir liko institucijų, kurioms jie buvo pateikti darbuotojų, nežinau, turbūt stalčiuose ar failuose, bet mes puikiai suprantame, kad ne mes esame tas, kuris formuoja politiką. Mes esame politiką įgyvendinantis organas“, - sakė D. Korsakaitė.

Pasak jos, komisija iš kontroliuojamą veiklą vykdančių įmonių gauna reikalingus duomenis, kurie leidžia kontroliuoti, kad pelnai iš šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklų nebūtų didesni nei 5 proc. Ji priminė, kad Šilumos ūkio įstatymas numato, kokius duomenis bendrovės turi atskleisti ir jos tai daro.

„Reguliuojamas veiklos informacija yra atleidžiama ir ji yra internete, - sakė D. Korsakaitė. - Dėl ūkio subjekto finansinių ataskaitų skelbimo, komisija kompetencijos neturi ir pasisakyti negali, tai ne mūsų kompetencijos sritis.“

Ji priminė, kad pelnas šilumos kilovatvalandėje sudaro nuo 0 iki 4,43 centų už kilovatvalandę.

"0 yra tais atvejais, kai savivaldybės, būdamos šilumos tiekėjų akcininku ir savininku, atskiru individualiu sprendimu nusprendžia, kad atsisako pelno ir artimiausią sezoną ar kitą nurodytą laikotarpį jų šilumos tiekėjas turėtų veikti be pelno. Visais kitais atvejais pelnas, investicijų grąžą skaičiuojama standartiškai“, - dėstė D. Korsakaitė.

Pasak jos, mažiausia šilumos kaina ateinantį šildymo sezoną bus Molėtuose – truputį daugiau nei 15 centų už kilovatvalandę, kur pelno dalis šilumos kainoje buvo 1,74 cento kilovatvalandės kainoje. Brangiausiai šiluma kainuos Pakruojyje, kur kilovatvalandė kainuos daugiau nei 34 centus, o 0,93 cento sudarys pelnas.

„Tai suprantu, kad rinkimai“, - apie susiklosčiusį ginčą juokavo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys.

„Turėjote ataskaitas, bet kažkodėl tiktai rugsėjo viduryje pamatėte pelningumus“,- klausė Ekonomikos komiteto narys Julius Veselka.

Ekonomikos komiteto narys Kazimieras Kuzminskas taip pat piktinosi, kad Seimo nariai apie situaciją energetikos sektoriuje sužinojo iš žiniasklaidos, o ne iš ministerijos darbuotojų.