Minėtame laiške šios Rusijos kompanijos vadovas pareiškė, kad rusai pasirengę bendradarbiauti Baltijos AE statybos klausimu, teikia visą būtiną informaciją, tačiau Lietuva, neva, nenori vesti dialogo. S. Kirilenka įsitikinęs, kad šį nenorą gali kelti konkurencijos baimė.

Lietuvos politologas tvirtina, kad bendradarbiavimas numato kontaktavimą ir keitimąsi informacija žinybų lygmenyje, o tokiu būdu rusai per žiniasklaidą bando parodyti, kad „neva Lietuvos įstaigos nebendradarbiauja su partneriais iš Rusijos, o šie partneriai daro viską norėdami įrodyti, kad Kaliningrade statoma atominė elektrinė bus saugi ir t.t.“.

„Man atrodo, kad toks metodas tikrai keistas, nes, kiek žinau, į klausimus reikia atsakyti ne viešais laiškais žiniasklaidoje. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ir Energetikos ministerija ne kartą kreipėsi į Rusijos valstybines įstaigas su konkrečiais klausimais – kaip bus užtikrintas saugumas, koks bus poveikis aplinkai, buvo prašoma paaiškinti daugelį kitų techninių momentų, kurie būtini laukiant oficialios Lietuvos reakcijos, ar ji pritaria ir sutinka su tokio objekto statybomis šalia jos sienos“, - įsitikinęs politologas.

Iš esmės, anot T. Janeliūno, „Roasatom“ vadovo laiške nuskambėjusius pareiškimus galima vertinti kaip mėginimą paveikti visuomenės nuomonę ir Lietuvos politinę sistemą. Politologas pažymi, kad šie klausimai neišspręsti, o jų sprendimas – įprastos, oficialios tarnybinės procedūros bei susitikimai ir visa tai turi vykti ne pasitelkus žiniasklaidą.

„Jeigu būtų realus noras bendradarbiauti ar bent jau kalbėtis su oficialiomis Lietuvos įstaigomis, tam visiškai nereikia žiniasklaidos. Ji reikalinga tik dėl visuomenės nuomonės, o ne kokiems nors pareigūnams, ministerijoms ir t.t. Iš tiesų tai atrodo tarsi išsišokimas, nes iki šiol dar nebuvo bandyta iš šalies kištis į Lietuvos piliečių suvokimą, mąstymą ir nuomonę“, - įsitikinęs T. Janeliūnas.

Ar galima būtų tai vertinti kaip mėginimą daryti įtaką Lietuvos energetikos sektoriui? Į šį klausimą politologas atsakė vienareikšmiškai.

„Neabejotinai, koks bebus referendumas, jis gali turėti įtakos Lietuvos atominei ateičiai. Rusija jau ne kartą parodė, kad neapsidžiaugs, jeigu bus pastatyta atominė elektrinė Visagine. Tikėtina, kad tai dar kartą patvirtina, jog taip bandoma paveikti ir Lietuvos visuomenės nuomonę“, - reziumavo jis.

Lietuvos ministerija penktadienį pareiškė, kad Rusija iki šiol nepateikė atsakymo į klausimą, kodėl Kaliningrado AE nuspręsta statyti vos už 11 kilometrų nuo Lietuvos sienos ir kodėl neatlikti seisminiai tyrimai. Ministerija mano, kad tik atsakius į esminius klausimus galima pereiti į antrą etapą – prie viešų diskusijų Lietuvoje.

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Rusija taip pat nepaaiškino, kodėl neatlikti seisminiai tyrimai – pateiktame dokumente vadovaujamasi 1983 metų tektoninių lūžių žemėlapiu. Tvirtinama, kad vertinant poveikį aplinkai buvo naudojamasi 1999 metų seisminių pavojų žemėlapiu, nors 2004 metų žemės drebėjimas pranoko šio žemėlapio prognozes.

Lietuva tvirtina laukianti atsakymo į klausimą, kaip bus užtikrintas reaktoriaus aušinimas. Kaliningrado AE yra už 10-12 kilometrų nuo aušinimo šaltinio.

Užsienio reikalų ministerija tvirtina per pastaruosius trejus metus keturiolika kartų oficialiai kreipusis į Rusiją su šiais ir kitais klausimai, tačiau atsakymų nesulaukė.