Du specialistai iš Friedricho Schillerio universiteto Jėnoje teigia, jog 8 iš 10 jų atliktų tyrimų rezultatų atskleidė ne tai, ko norėtų Briuselis – Europoje pagaminti biodegalai 35 proc., kaip kad buvo žadėta, nesumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Dauguma atveju rezultatas vos pasiekė 30 proc.

Biodegalų laukia dar vienas iššūkis, kai Europos Sąjunga (ES) iškels naujus emisijų mažinimo tikslus – planuojama, jog per penkerius ateinančius metus emisijas bus bandoma sumažinti net 50 proc.

Gernotas Pehneltas ir Christophas Vietze taip pat tvirtina, jog jų darbui labai trukdė Europos Sąjungos nenoras bendradarbiauti. Briuselis mano, jog akademikų tyrimai – noras sumenkinti iš vietos žaliavų gaminamų degalų svarbą.

„Mūsų gauti rezultatai aiškiai parodo, jog iš rapsų aliejaus pagaminto biodyzelio „tvarumas“ ES atsinaujinančių energijos šaltinių direktyvos kontekste yra geriausiu atveju abejotinas, o daugumoje atveju – tiesiog nepateisinamas“, - teigia G.Pehneltas.

„Mums tiesiog būtinas skaidrumas. Europos Komisija kažkodėl delsia paviešinti visą teorinę medžiagą ir vis žada pateikti naujų skaičiavimų atskiroms biodegalų rūšims, tačiau kol kas jokia vertinga informacija mūsų nepasiekė“, - tvirtina akademikas.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generalinis direktorius José Graziano da Silva teigia norįs pamatyti, kaip nutraukiama JAV valdžios remiama kukurūzų etanolio, kuris, sumaišius su įprastais degalais, virsta „žalesniu“ kuru, gamyba. JT neramina nuogąstavimai, jog pasaulio laukia dar viena maisto krizė, kaip kad 2008 metais, kai dėl jos kilo ne viešas maištas.

ES nenoras elgtis skaidriai biodegalų klausimu jau ne kartą buvo viešai kritikuojamas nevyriausybinių organizacijų, tokių kaip „Client Earth“. Vokietijos akademikų teigimu, dabartinė situacija palankiausia manantiems, jog Briuselis sąmoningai pernelyg gerai vertina vietos rapsų privalumus vien dėl politinių priežasčių.

Vadinamoji Europos atsinaujinančių energijos šaltinių direktyva, patvirtinta prieš trejus metus, reikalauja, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos iš biodegalų gamybos ir naudojimo būtų mažiausiai 35 proc. mažesnės nei emisijos, gaunamos iš iškastinio kuro. Planuojama, kad 2017 metais šis skaičius išaugs iki 50 proc.

Didžiausios pasaulyje maisto gamintojų grupės „Nestlé“ vadovas Peteris Brabeckas ragina politikus pasisakyti prieš maisto produktų naudojimą biodegalų gamybai.

„Tai nereiškia, jog biodegalų reiktų iš viso atsisakyti, tačiau gamintojai turėtų paieškoti kitų organinių žaliavų, - Šveicarijos dienraščiui „SonntagsZeitung“ sakė P. Brabeckas. - Mūsų problema yra ta, kad praktiškai pusė visų JAV užauginamų kukurūzų ir net 60 proc. iš visų Europoje užauginamų aliejinių rapsų sunaudojama gaminant biokurą.“