Nors Latvijoje, kaip ir Estijoje ar Lenkijoje, pluoštinės kanapės legalizuotos, tačiau šios priklauso ne ūkininkui, o Ventspilio Dūmai. Ji pirmoji šalyje bando auginti kanapes kaip alternatyviosios energijos šaltinį.
„Svarbiausia išsiaiškinti, ar bus galima jas naudoti alternatyviajai energetikai, ištyrinėti, kokiomis sąlygomis jos gali augti, koks dirvožemis tinkamiausias“, – sako projekto grupės vadovė Kristina Grinberga.
Laukai netoli Ventspilio apsėti ir kininiu miskantu bei nendrine dryžute. Sodinami kiti biomasei tinkami augalai.
Bandomosios plantacijos pasodintos skirtinguose dirvožemiuose. Latvijos miškų tyrimo instituto mokslininkai vertins augalų kokybę, patars, kurios rūšys labiausiai tinka auginti Šiaurės Kuržemės regione.
Jeigu kanapių derlius bus geras, Venstpilio gyventojams irgi pasiseks, nes kanapės turėtų tapti pigiu kuru naujai statomai katilinei.
„Mūsų miškuose tiesiog galime pritrūkti medienos, todėl jau dabar reikia galvoti apie rytdieną. Naudojame Europos Sąjungos paramą, norėdami įsitikinti, ar kanapės galės pakeisti medieną“, – teigia Ventspilio Dūmos pirmininkas Aivars Lembergs.
Iš pluoštinės kanapės išgaunama celiuliozė, kaitrūs spaliai. Pasak mokslininkų, būtent spaliai galėtų būti geresnė žaliava kurui nei mediena.
Latvijoje ruošiamasi statyti kanapių perdirbimo įmonę. Ventspilio dūmos eksperimentas baigsis kitų metų pabaigoje.
Lietuvos Vyriausybė yra Seimui pateikusi įstatymo pataisas, leidžiančias ir mūsų šalyje auginti pluoštines kanapes.