Kaip nurodo bendrovė „Latvenergo prekyba", aukštesnės kainos Lietuvoje priežastis – perpildyta Estijos-Latvijos jungtis.
„Lietuvos ir Estijos kainų skirtumai išryškino naujosios sistemos trūkumus. Estijos-Latvijos perdavimo linijos yra vienas svarbiausių elektros energijos importo kanalų Lietuvai ir Latvijai, tačiau šiuo metu jos nėra išnaudojamos pigesnės elektros energijos tiekimui iš Estijos", – sako „Latvenergo prekybos" valdybos pirmininkas Gatis Junghanas.
Pigesnė elektra iš Estijos dėl perkrautos jungties nebuvo tiekiama į Lietuvą ir Latviją, todėl, siekiant padengti elektros energijos deficitą, elektra buvo perkama iš brangesnių elektros energijos šaltinių. Pagal „Nord Pool Spot" biržos principą, kainų lygį visoje rinkoje nustato brangiausias sandoris.
Kaip nurodo „Litgrid“ strategijos departamento direktorius Raimondas Kondrotas, svarbiausia kainų skirtumo priežastis – fizinis pralaidumas.
„Pirmasis mėnuo, kai veikia elektros biržos „Nord Pool Spot“ Lietuvos prekybos zona, staigmenų nepateikė. Vidutinė didmeninė elektros kaina yra apie 16 centų už kilovatvalandę, t.y., tokia pati, kokia buvo ir prieš metus birželio – liepos mėnesiais. Kainų skirtumą tarp Lietuvos ir Estijos kainų zonų kaip ir praėjusiais metais lemia tai, kad Estija turi elektros jungtį su Suomija „EstLink“. Būtent šis faktorius mažina didmeninę elektros kainą Estijos rinkoje. Kainų skirtumo tarp Lietuvos ir Estijos svarbiausia priežastis, kaip ir anksčiau, išlieka ribotas fizinis pralaidumas tarp Estijos ir Latvijos elektros sistemų. Dėl to į Lietuvą patenka tik labai nedidelis kiekis pigesnės elektros iš Šiaurės Europos, kuris negali sumažinti didmeninės elektros kainos, susidarančios „Nord Pool Spot“ Lietuvos prekybos zonoje”, komentare teigia R. Kondrotas.
Birželio mėn. Lietuva importavo 66 proc. reikiamos elektros energijos, Latvija – 35 proc., o Estija suvartojo 72 proc. pagamintos elektros energijos ir eksportavo perteklių į Latviją ir Lietuvą.
