Jos skaičiavimais, šį tikslą realu pasiekti 2050-aisiais, metinė CO2 emisija tokiu atveju sumažėtų 800 megatonų, o tai būtų daugiau nei visos Vokietijos metinė CO2 emisija 2009 metais.

Iki šiol aktyviau naudoti tik buitiniai vandens šildytuvai - saulės kolektoriai, tačiau egzistuoja kur kas daugiau technologinių sprendimų, kaip saulės energija gali būti panaudota pastatams šildyti bei vėsinti. Pasitelkiant juos galima sutaupyti daug iškastinio kuro bei elektros energijos.

„Atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje šildymui sunaudojama daugiau nei pusė visos sunaudojamos energijos - daugiau nei pasaulinis elektros energijos suvartojimas ir transporto sektorius kartu - saulės energijos naudojimas šildymui yra labai svarbus kovojant su klimato kaita ir užtikrinant energetinį saugumą", - sako Paolas Franklas (Paolo Frankl), TEA Atsinaujinančios energijos skyriaus vadovas.

Nors šiandien tenkinant pasaulinį šildymo ir vėsinimo poreikį saulės energijos indėlis dar yra kuklus, TEA prognozuoja, kad jei valstybių vyriausybės ir pramonė imsis konkrečių veiksmų, saulės energija galėtų sukurti apie 16 proc. viso energijos poreikio, sunaudojamo šildymui iki žemos ir vidutinės temperatūros, ir 17 proc. - aušinimui. Taip per artimiausius 4 dešimtmečius saulės energiją naudojančių šildymo ir vėsinimo technologijų panaudojimas išaugtų 25 kartus.

Didžiausias potencialas - saulės energiją vartojančiais įrenginiais pakeisti įrenginius, kuriuose šilumai išgauti deginamas iškastinis kuras. Tačiau taip pat efektyviai saulės energiją naudojantys įrenginiai galėtų pakeisti tuos, kuriais šiluma ar šaltis išgaunamas naudojant elektros energiją. Tai būtų ypač patrauklu šilto klimato šalyse, kur neišvystyta gamtinių dujų naudojimo infrastruktūra ir trūksta alternatyvių energijos šaltinių. Taip pat saulės energijos panaudojimas aušinimui padėtų sumažinti elektros tinklų apkrovą tuo metu, kai yra didžiausias vėsinimo poreikis, visiškai arba iš dalies pakeičiant įprastus elektros energiją naudojančius kondicionierius pastatuose.

Saulės energija taip pat galėtų būti efektyviai panaudota pramonėje, kur reikalingas neaukštos temperatūros šildymas. Didelės galimybės pakeisti įprastus energijos šaltinius tokiuose procesuose kaip žemės ūkio produkcijos valymas bei džiovinimas, pasterizavimas ir virimas. Pasak TEA, apie 2050 m. saulės energija galėtų būti naudojama apie 20 proc. pasaulinio pramonės žemos temperatūros šilumos poreikio patenkinti.

Tam, kad šios technologijos būtų efektyviai naudojamos, reikalingi palankūs politiniai sprendimai. TEA įvardija esminius veiksmus, kurių šalių vyriausybės turėtų imtis artimiausią dešimtmetį: sukurti stabilią ir ilgalaikę politinę darbotvarkę skatinant saulės panaudojimą šildymui bei aušinimui, imtis ekonominio skatinimo bei nustatyti technologijų kokybės standartus. Taip pat rekomenduojama vyriausybėms finansiškai skatinti šių technologijų mokslinius tyrimus, plėtrą bei demonstracinius projektus, kad per artimiausius 10 m. šios dabar ankstyvoje stadijoje esančios, tačiau daug žadančios, technologijos būtų išvystytos iki plataus masto komercinės gamybos.