Po pusvalandį trukusio balsavimo Seimo pirmininkė Irena Degutienė paskelbė, kaip balsavo kiekvienas Seimo narys. Iš viso balsavime dalyvavo 74 Seimo nariai. Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo klausimu už balsavo 70 Seimo narių, prieš – 2 (Kęstutis Glaveckas, Laimontas Dinius), susilaikė - 2 (Dalia Kuodytė, Arūnė Stirblytė). Atominės elektrinės įstatymo pakeitimai priimti. Socialdemokratai iš balsavimo pasišalino.
Balsavime dėl įstatymo dėl koncesijos suteikimo ir Lietuvos Respublikos esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo Visagino branduolinės (atominės) elektrinės projekte taip pat balsavo 74 Seimo nariai. Už balsavo – 69 nariai, prieš – 2, susilaikė – 3. Vardiniu balsavimu parlamentarai „palaimino“ koncesijos sutartį su strateginiu investuotoju japonų „Hitachi“.
Po balsavimo socialdemokratas Vytenis Andriukaitis pareiškė, kad bus kreipiamasi į Etikos komisiją, ar vardinis balsavimas buvo įvykdytas pagal visus Seimo statuto reikalavimus.
Premjeras: džiaugiuosi, kad Seimas priėmė istorinį sprendimą
Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pasveikino Seimą pritarus didžiausiam šalies istorijoje energetikos projektui.
„Šį Seimo sprendimą vertinu kaip labai išmintingą ir atsakingą. Džiaugiuosi, kad Seime buvo priimti istoriniai sprendimai, atveriantys kelią ir toliau Lietuvoje plėtoti branduolinę energetiką, vystyti Visagino atominės elektrinės projektą ir po gero dešimtmečio ar šiek tiek anksčiau turėti galimybę apsirūpinti pigesne elektros energija, kartu pritraukiant dideles investicijas ir sukuriant daug naujų darbo vietų statybos laikotarpiu,“ – pranešime spaudai teigė Vyriausybės vadovas.
Salėje - protestai prieš atominę ir parama
Po abiejų balsavimų iš Seimo balkone susirinkusiųjų atominės elektrinės šalininkų ir oponentų girdėjosi plojimai, susimaišę su nepasitenkinimo šūksniais.
Į lemiamą svarstymą dėl VAE statybos Seime susirinko ir grupelė visuomenininkų, norinčių išsakyti savo nuomonę apie atominę energetiką. Jaunuoliai su raidėmis ant marškinėlių sudėliojo žodžių junginį „ATOMINEI NE“.
Emocingai Seimo balkone susirinkę visuomenininkai reagavo ir į parlamentarų pasisakymus prieš balsavimą. Vienų teiginius lydėjo plojimai, kitų – pasipiktinimo komentarai.
Seimo pirmininkei Irenai Degutienei netgi teko raminti susirinkusius atominės elektrinės priešininkus ir priminti, kad Seimo posėdis nėra spektaklis.
Prieš galutinį balsavimą konservatorė Vida Marija Čigeriejienė ragino parlamentarus balsuoti teigiamai už įstatymo pakeitimus, teigdama, kad VAE yra puiki galimybė vietiniam verslui, o į šalį bus atvežtos pačios pažangiausios branduolinės technologijos.
Valentinas Mazuronis išreiškė pasipiktinimą, kad dėl šio svarbaus klausimo Seimas sprendžia, neatsiklausus visuomenės nuomonės. Parlamentarui pritarė ir Rima Baškienė, kuri teigė, kad kuo toliau, tuo daugiau kyla klausimų apie VAE projektą, o atsakymų niekas nesulaukia.
Edmundas Pupinis siūlė į projektą žiūrėti globaliai. Pasak jo, projektas Lietuvai atneštų energetinį užtikrintumą, darbo vietas bei investicijas. Julius Veselka priminė, kad jėgainė stovės 60-80 m., jei pavyks pastatyti, o statybų kainos per tą laiką išaugs ir Lietuva gaus tik ekonominę naudą iš projekto.
Birutė Vėsaitė konstatavo, kad socialdemokratai balsuos prieš įstatymo pakeitimą, nes „nenori technologijų, kurių atsisako visos pažangios valstybės“.
Antradienį Seimo nariams nubalsavus, kad reikia prašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinį vertinimą, trečiadienį STT pateikė išvadas, kad jokių korupcijos prevencijos pastabų ar pasiūlymų dėl Atominės elektrinės įstatymo neturi.
Niekaip nesutaria dėl grėsmės Lietuvai
Prieš balsavimą konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad neigiamas balsavimas dėl koncesijos sutarties Lietuvą dešimtmečiams pasmerktų izoliacijai ir priklausomybei nuo užsienio monopolijų diktato. Parlamentaras tikino, kad sutartyje nurodomi partneriai (Lietuva, Latvija, Estija ir „Hitachi“) yra lygiaverčiai.
Valentinas Mazuronis įspėjo, kad koncesijos sutartis primes didžiulius įsipareigojimus. „Tai bus mūsų valstybės, mūsų piliečių vardu priimti įsipareigojimai, net nepaklausus ir nežinant jų valios“, - kalbėjo Seimo narys. Pasak jo, koncesijos sutarties sąlygos yra nenaudingos Lietuvai. „Tai tam tikra prasme Lietuvos pardavimo įstatymas“, - teigė V. Mazuronis.
Darbietis Vytautas Gapšys teigė, kad šis koncesijos sutarties įstatymas nėra galutinis. Tiesiog jis reikalingas projektavimo darbams tęsti: „Mes turime judėti į priekį“. Seimo narys teigė, kad koncesijos sutartis nėra visiški spąstai Lietuvai. Joje nurodyta, kaip galima pasitraukti iš sutarties. „Ši sutartis – kelio atidarymas projektavimo darbams, o ne galutinis sprendimas“, - įsitikinęs parlamentaras.
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis išreiškė savo neigiamą nuomonę apie sutartį, teikdamas, kad Lietuvai norima įpiršti „rizikingą reaktoriaus tipą“, kuris „niekur daugiau pasaulyje nebus statomas“.
Rokas Žilinskas dar kartą akcentavo, kad reikia nutraukti milijardų litų tekėjimą iš Lietuvos, kurį nulemia elektros ir dujų elektrai gaminti importas.
Parlamentaras Saulius Stoma bandė atkalbėti Seimo narius nuo balsavimo „už“ koncesijos sutarties teigdamas, kad sėkmingam atominės elektrinės projekto įgyvendinimui reikia skaidrios politinės sistemos, o jis abejoja, ar šis projektas yra skaidrus ir ar yra aiškus verslo planas.
V.Klyvienė: suinteresuotos grupės tampo antklodę į savo pusę
„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė, sekdama vykstančias diskusijas apie naujos atominės elektrinės statybas, teigė, kad procesas panašus į įvairių lobistinių interesų susidūrimą, „kai atskirtos suinteresuotos grupės tampo antklodę į savo pusę ir sąmoningai akcentuoja tik sau palankių alternatyvų pliusus“.
Specialistė teigė, kad žaliosios energetikos minusai yra akivaizdūs: „Brangi ir, iš esmės, negalinti užtikrinti bazinės elektros energijos gamybos. Tiesa, tai galėtų padaryti kogeneracinės biokuro jėgainės. Tačiau norint pasiekti maksimalų efektyvumą bei pigumą, kol kas būtina, kad jos nuolat veiktų kogeneraciniu režimu. Tačiau mūsų klimato zonoje tai įmanoma pasiekti tik nedideliu mastu“.
Ekonomistė taip pat pastebi ir nesibaigiančias diskusijas dėl dujų rinkos, kuri siūloma kaip patikima alternatyva atominei energetikai. „Dujų entuziastų nuomone, skalūninės dujos lems perversmą rinkoje ir dujos pigs. Skeptikai įsitikinę, jog tai tik kompensuos gamtinių dujų gavybos mažėjimą, nes dabartiniai gamtinių dujų ištekliai nėra begaliniai. Be to, ši kuro rūšis priskiriama – „nešvariai“, tad ir jos naudojimą bus stengiamasi mažinti, todėl dujos nepigs“, - kalbėjo V. Klyvienė.
VAE reikalinga įsijungti į Vakarų Europos elektros tinklus
DELFI primena, kad pagal skaičiavimus naujos atominės elektrinės projektas kainuos apie 17 mlrd. Lt. Lietuva projektui turėtų skirti 6 mlrd. Lt. Norima, kad elektrinės statybos darbai prasidėtų 2015 m. Elektros gamybos pradžia planuojama nuo 2020 m. Tikinama, kad atominės elektrinės statybos sukurtų 6 tūkst. naujų darbo vietų.
Skaičiuojama, kad 2020-2022 m. pradėjus veikti VAE elektros kaina turėtų siekti 17-25 ct/kWh.
Kadangi Lietuva turi iki 2020-ųjų įsilieti į Vakarų Europos elektros tinklus, Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra pabrėžęs, kad be savo elektros gamybos ir susiformavus deficitinei rinkai, šaliai įgyvendinti plano gali nepavykti.
Koncesijos sutartyje dėl VAE nustatyta, kad Lietuva valdys 38 proc. bendrovės akcijų, strateginiam investuotojui teks 20 proc., Latvijos „Latvenergo“ - 20 proc., Estijos „Eesti Energia“ - 22 proc.
Koncesijos sutartis gali būti pasirašyta iki birželio 28 d. Jei ji pasirašymas įvyks, bus toliau tęsiami projektavimo darbai. Galutinis sprendimas investuoti turėtų būti priimtas iki 2015 m. kovo 31 d.
