R. Švedas atmeta kaltinimus dėl viešumo trūkumo ankstesnėje projekto stadijoje: „Vyko derybos su partneriais ir dėl įsitraukimo į projektą, ir dėl strateginio investuotojo pritraukimo. Tai buvo projekto formavimo stadija, ir tos derybos negalėjo vykti viešai.“

Pasak energetikos eksperto, derybos pirminėje stadijoje vyko ne dėl skaičių, o dėl projekto turinio ir struktūros. „Dabar jau priėjome tą etapą, kai reikia kalbėti apie projekto ekonomiką, o visuomenė turi būti tinkamai informuojama“, - sako R. Švedas.

- Kodėl Lietuva su savo menkais finansiniais pajėgumais ryžtasi statyti tokį gigantą, kaip VAE?

- Komentaras turėtų būti ilgas. Pamėginsiu atsakyti trumpai. Tiesiog Baltijos šalių regione geopolitika akivaizdžiai dominuoja prieš ekonomiką. Maža to, energetikos projektai tampa geopolitinių tikslų įgyvendinimo priemonėmis. Todėl ne visus mūsų regione vykstančius procesus galima paaiškinti ekonomikos kalba.

Prisiminkime, kaip buvo statomas Būtingės naftos terminalas. Kokia buvo jo ekonominė prasmė, kai nafta keliavo „Družbos“ naftotiekiu? Turėjome saugų „Družbos“ naftotiekį po žeme. Ir galima buvo kelti klausimą – kam mums dar tas naftos terminalas? Jo ekonomine nauda buvo galima abejoti.

Bet štai jau ilgą laiką nafta „Družbos“ naftotiekiu netiekiama. Ir kol kas Lietuva turi vienintelį Rusijos raštišką paaiškinimą: visa korespondencija yra ignoruojama, lygiai kaip ir Lietuvos siūlymai prisidėti remontuojant tą naftotiekį. „PKN Orlen“ įmonė juk siūlė finansuoti to naftotiekio remontą.

Vadinasi, galima daryti išvadą, kad naftos tiekimas ar netiekimas per „Družbą“ yra politinis sprendimas. Ir tai, kad Būtingės terminalo ekonomika šiuo metu yra labai gera, yra politinio sprendimo padarinys.

- Mes galbūt kiek nukrypstame nuo klausimo apie VAE statybų galimybes. Gal jos ir reikia. Bet ar Jūs nuoširdžiai tikite, kad VAE bus pastatyta?

- O kokia yra Kaliningrado AE ekonomika? Ar įmanoma pagrįsti jos funkcionavimą, kai net nėra jungčių?

- Iš dalies įmanoma pagrįsti vien Rusijos ekonomine galia, kuri yra daug didesnė nei Lietuvos.

- Diskusija turėtų vykti toje pačioje erdvėje: jei tai yra geopolitika, tai kalbėkime apie geopolitiką. Tai, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje nebuvo įgyvendintas nė vienas didelis energetikos projektas, manau, yra sąmoningo veikimo – tiksliau, sąmoningo neveikimo padarinys. Tai buvo nusikalstamas neveikimas. Ir mes šiandien keliame audras stiklinėje užuot mąstę apie tai, kaip turėtume užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą.

Dabar – dėl naujosios AE. Juk tai didžiausias projektas regione. Jame dalyvauja mūsų regiono partnerės, kurios juo tiki, ir įmonės, kurios investuoja savo lėšas ir prisiima riziką. Tai nebus tik Lietuvos elektros rinka: tai bus Baltijos jūros regiono rinka.

Todėl aš manau, kad tai yra geriausiai parengtas Lietuvos projektas iš viso to, ką mes, lietuviai, galime parengti. Ir Lietuva turi dėti visas pastangas tam, kad šis projektas būtų įgyvendintas ir funkcionalus. Jis svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui.

Arba mes galime susigalvoti šimtą priežasčių, kodėl tas projektas gali neveikti. Labai norint, prie jo visada galima politiškai prisikabinti.

- Ar tinka žodis „prisikabinti“? Nesu, kaip Jūs, kompetentingas energetikos srityje, bet dar nėra tekę matyti tokio masto projekto, kuris būtų kuriamas neinformuojant visuomenės apie atliktą kaštų ir naudos analizę. Bent jau Raimondas Kuodis skeptiškai vertina šį ne itin civilizuotą praktiką liudijantį eksperimentą.

- Jūs teisingai formuluojate klausimą: informacijos trūksta. Ir apskritai sutinku, kad visuomenė yra prastai informuojama apie energetikos sektoriuje vykstančius procesus. Šio reiškinio priežastys – atskiras klausimas, bet paties fakto negaliu paneigti. Taip, politikai tuo piktnaudžiauja ir šitaip daro žalą patiems projektams.

- O kaip suprasti – „politikai piktnaudžiauja“? Juk būtent jie ir teikia informaciją, nes yra atsakingi už projektą. Kas tą informaciją turi teikti?

- Yra politikų ir Energetikos ministerijoje, ir Seime. Bet juk Seimo politikai neretai sako, kad jei trūksta informacijos dėl VAE, tai būtinai reikalingas referendumas. Šiuo atžvilgiu kaip tik ir įžvelgiu piktnaudžiavimą. Parlamentas juk gali vykdyti parlamentinę kontrolę ir paprašyti iš Vyriausybės trūkstamų duomenų.

- O kodėl valdančioji dauguma pati nepasiūlė tokio referendumo kadencijos pradžioje – prieš ketverius metus?

- Sutinku, kad ji taip galėjo pasielgti. Tačiau verslo etikos ir valstybės elgesio etikos požiūriu tai reikėjo daryti prieš penketą metų, kai buvo priimamas įstatymas. Tuomet referendumas būtų buvęs savalaikis. Nes Vyriausybei buvo pavesta pradėti įgyvendinti projektą prieš penkerius metus, ir ji to ėmėsi. O dabar, kai jau yra ir investuotojai, ir regioniniai partneriai, organizuoti referendumus yra nelogiška. Tai šiuo atžvilgiu girdime tokią pačią ekstremalią retoriką, kaip ir R. Kuodžio...

- Tad Jūs manote, kad R. Kuodžio retorika yra ekstremali?

- Na, tuo atveju, jei jis kalba apie ne itin civilizuotą praktiką ir eksperimentą be naudos ir kaštų analizės. Tačiau gerbiu ir R. Kuodžio, ir Rimanto Rudzkio nuomonę. Informacijos trūksta, ir aš to neneigiu.

- Tai kodėl jos trūksta?

- Todėl, kad jos per mažai pateikia projekto įgyvendintojai.

- Bet juk tai kone tas pat, kas sakyti, kad šalta yra todėl, kad temperatūra – žema.

- Tokiu atveju negaliu komentuoti, atsakydamas į klausimą „kodėl?“ Aš pats dalyvavau pirminėje projekto stadijoje, ir mano pagrindinis argumentas yra tas, kad vyko derybos su partneriais ir dėl įsitraukimo į projektą, ir dėl strateginio investuotojo pritraukimo. Tai buvo projekto formavimo stadija, ir tos derybos negalėjo vykti viešai.

Derybos pirminėje stadijoje vyko ne dėl skaičių, o dėl projekto turinio ir struktūros. Dabar jau priėjome tą etapą, kai reikia kalbėti apie projekto ekonomiką, o visuomenė turi būti tinkamai informuojama.

- Ar Jūs asmeniškai esate VAE statybos šalininkas?

- Taip, esu to projekto šalininkas.

- Ar tikite, kad jis bus įgyvendintas?

- Manau, jis gali būti tinkamai įgyvendintas ir tarnauti ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui.

- Kaip manote, kodėl buvo sužlugdytas „Leo LT“ projektas?

- Šiuo klausimu yra ir ekonominis, ir filosofinis kampas. Nedalyvavau nei kuriant, nei ardant „Leo LT“. Gali būti daug priežasčių, paaiškinančių, kodėl tai buvo padaryta. Jos yra diskutuotinos. Neišskirčiau kurios nors vienos iš jų.

Pasakysiu tik viena: „Leo LT“ buvo liūdnas pavyzdys, liudijantis, kad Lietuvoje privatus ir viešasis sektorius nemoka ir nėra subrendę įgyvendinti didelius projektus. Kai tinka susitinka viešasis ir privatus sektoriai, iškart atsiranda įtarimų dėl piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo.