Balandį tendencijos suprastėjo – „Gazprom“ gavyba šį mėnesį buvo mažiausia per pastaruosius 10 metų (41,8 mlrd. kubinių metrų), atmetus pokrizinius 2009 metus (tada gavyba buvo 34,4 mlrd. kubinių metrų). Kompanija nurodo, jog gavyba sumažėjo sumažėjus dujų paklausai ir dėl šiltesnių orų. Tiesa, nepriklausomi gamintojai šiuo laikotarpiu žymiai padidino gavybą: dujų gavybos įmonė „Novatek” padidino gavybą 19 proc. (iki 4,7 mlrd. kubinių metrų), naftos bendrovės – 4 proc. (5,5 mlrd. kubinių metrų), rašo „RBK daily“.
Sprendžiant iš visko, „Gazprom“ gavyba ir toliau mažės. „Dujų pumpavimas į požemines dujų saugyklas Rusijoje šiuo metu kelis kartus didesnis, nei įprasta – apie 300 mln. kubinių metrų per parą, tai rodo, kad dabartinė gavyba jau keičia būsimo dujų ėmimo apimtis“, – teigia „Trojka Dialog“ analitikas Valerijus Nesterovas.
Specialisto prognozėmis, šiais metais „Gazprom“ gavyba gali sumažėti iki 500 mlrd. kubinių metrų, jis neatmeta galimybės, kad ji gali būti netgi mažesnė už šį psichologiškai svarbų lygį. Anksčiau monopolijos planas buvo optimistiškesnis – 528 mlrd. kubinių metrų.
Didžiausia „Gazprom“ problema Rusijoje – didėjanti konkurencija su nepriklausomais dujų gamintojais, kurių gavyba pastaraisiais metais vis didėja. Nuo 2002 m. „Gazprom“ dalis visoje Rusijos gavyboje sumažėjo nuo 88 iki 76 proc.
Daugiausiai dujų gavybą didina „Novatek”: iki 2020 m. pabaigos šios įmonės gavyba turi dvigubai padidėti iki 112,5 mlrd. kubinių metrų. Pernai įmonė jau aprūpino 10 proc. dujų paklausos Rusijoje ir realizavo rekordinį kiekį – 54 mlrd. kubinių metrų dujų.
Naftos gavybos bendrovės turi grandiozinių dujų verslo planų – „Lukoil“ strategijoje iki 2020 m. numatytas dujų gavybos padidėjimas iki 70 mlrd. kubinių metrų (šiuo metu – 19 mlrd. kubinių metrų), „Rosneft“ – iki 45 – 55 mlrd. kubinių metrų (šiuo metu – 12 mlrd. kubinių metrų).
„Gazprom“ nesiseka su Europos klientais – vis daugiau jų praneša ketinančios sumažinti priklausomybę nuo brangių dujų iš Rusijos importo ir ieško alternatyvių tiekėjų. Po Lietuvos ir Estijos apie suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą pranešė Suomija – 200–400 mln. dolerių vertės terminalas gali pradėti veikti 2018 m. Suomių įmonės „Gasum“ skaičiavimais, tada dujų iš Rusijos tiekimas sumažėtų perpus.
Šiemet 15 proc. žada sumažinti dujų iš Rusijos importą ir lenkų PGNiG (šiuo metu Lenkija perka iš „Gazprom“ 10,25 mlrd. kubinių metrų dujų).
Dėl Europos klientų spaudimo šių metų pradžioje „Gazprom“ buvo priverstas 10 proc. sumažinti kainas daugeliui savo pirkėjų, tarp jų – Prancūzijos įmonei „GDF Suez“, Slovakijos SPP, Turkijos „Botas“, Italijos „Sinergie Italiane“ ir „Eni“ bei Austrijos „Econgas“.
„Gazprom“ bus iš tiesų sunku išsaugoti netgi praėjusių metų lygio eksportą (150 mlrd. kubinių metrų), įsitikinęs „East European Gas Analysis“ vykdomasis direktorius Michailas Korčemkinas. Jo teigimu, Europoje mažėja dujų vartojimas, šalys visų pirma mažins brangiausių dujų pirkimą – dujų iš Rusijos.
Taigi „Gazprom“ tampa vis didesne savo sutarčių sąlygų įkaite – išlaiko dideles kainas, tačiau mažėja realizacijos rinka. Tiesa, sumažinus kainas, dujų monopolijai būtų sunku vykdyti plačią investavimo programą (šiemet ji gali sudaryti daugiau, nei 800 mlrd. rublių (70,6 mlrd. Lt) ir vyriausybės uždėtus socialinius įsipareigojimus.
