Tokiomis mintimis vienas VKEKK vadovų pasidalijo trečiadienį Seime vykusioje diskusijoje apie naująjį įstatymą.

Nepritaria prievolei dėl šilumos punktų

Bene skaudžiausia įstatymo spraga D. Janulionis įvardijo nuostatą, pagal kurią šilumos punktų eksploatavimo sutartys neturi būti sudaromos – esą tai palieka per daug neaiškumų. Ne mažiau jautriu klausimu jis laiko ir nuostatą, pagal kurią šilumininkai nebegali valdyti šilumos punktų, o daugiabučių bendrijos kratosi siūlymų juos įsigyti.

„Mūsų nuomone, sutartys dėl šilumos punktų eksploatavimo tarp subjektų turi būti sudaromos. O šilumos punktų išpirkimas liktų kaip galimybė vartotojams pageidaujant nustatyta tvarka įsigyti turtą. (...) Prievartos tarp dviejų sutarties šalių turbūt negali būti jokios“, - kalbėjo D. Janulionis.

Su šilumos punktais susijęs ir didelis šilumininkų skaudulys – mat jie yra paėmę paskolas šilumos punktų, kurie jiems pagal įstatymą nebeturėtų priklausyti, rekonstrukcijoms.

„Nemažai šilumos tiekimo įmonių, taip vadinkime, pakibo su klausimu, iš kokių lėšų mokėti paskolas, kurios ir buvo paimtos šilumos punktų statybai. Jau nekalbant apie tai, iš ko finansuoti rekonstrukciją, kai vyksta rimtos avarijos“, - tęsė D. Janulionis.

Draudimas perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės teisę į šilumos punktus VKEKK pirmininkės pavaduotojui taip pat atrodo keistai.

„Vartotojai, ypač iš mažesnių miestelių, norėtų, kad būtų leista, jog šilumos punktus statytų tretieji asmenys. Ypač tais atvejais, kai yra galimybė pritraukti įvairių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. (...) Jei klientas pageidauja, o įstatymas neleidžia, turbūt situacija nėra normali“, - aiškino D. Janulionis.

Jis taip pat priminė, kad liepos 1 d. baigsis pereinamasis laikotarpis, po kurio šilumininkai didmiesčiuose nebegalės užsiimti šilumos punktų priežiūros veikla. Tuo tarpu tokios veiklos perdavimo tvarka esą vis dar nėra aiškiai apibrėžta.

„Akivaizdu, kad bus panaši situacija, kaip Vilniuje. Liko pusantro mėnesio, didmiesčio turi greitai, skubiai perduoti. Mes tą matome, minėjome ir ministerijai, ir ministrui (energetikos ministrui Arvydui Sekmokui – DELFI), bet kol kas – jokio atsakymo“, - sakė D. Janulionis.

Draudimas su šilumininkais susijusioms įmonėms – per griežtas?

Vienas VKEKK vadovų taip pat kritikavo prezidentės teikimu įstatyme atsiradusį punktą, draudžiantį su šilumininkais susijusioms įmonėms – jų prekių ar paslaugų tiekėjoms – būti namų šilumos sistemos eksploatuotojais. Paprastai tariant – namų administratoriais.

„Įstatymas draudžia sąsajumą su šilumos tiekėjais ir įvairių paslaugų tiekėjais. Ką mes matome – sąsajumo reikalavimai yra labai griežti. Galbūt pernelyg griežti. Jie atbaido stiprias inžinerines kompanijas, kurios galėtų sėkmingai dalyvauti šioje rinkoje ir pasiūlyti kompleksinius sprendimus. Nežinau, ar tai yra geras sprendimas“, - svarstė D. Janulionis.

Anot jo, toks draudimas gali būti suprantamas, tačiau sykiu jis yra ir „stabdis liberalizacijai“ šilumos sektoriuje.

Bene geriausias tokių sąsajų pavyzdys – koncernui „Icor“ priklausanti kompanija „City Service“. Ji ir kitos „Icor“ įmonės dominuoja „Vilniaus energijos“ viešuosiuose pirkimuose, o du „Icor“ akcininkai – Linas Samuolis ir Andrius Janukonis – tiesiogiai dalyvauja „Vilniaus energijos“ valdyme. Pirmasis eina bendrovės prezidento pareigas, antrasis – valdybos nario.

„Icor“ kompanijos dominuoja ir kitos šilumos tiekėjos, aptarnaujančios būrį mažesnių miestų, bendrovės „Litesko“, viešuosiuse pirkimuose. Prezidentės iniciatyva Seime pernai priimtas Šilumos ūkio įstatymas „Icor“ įmonėms veikiausiai nebeleistų dalyvauti daugiabučių administravime.