„Specialistai žiūri, ar ateities sandorių prognozės, kurios yra stebimos tarptautinėse biržose, kur yra prekiaujama išankstiniais dujų sandoriais, yra pateiktos korektiškai, ir ar mūsų specialistai ateities sandorių kainas matys tarptautinėse biržose, ir viskas. Tai yra techninis klausimas, kas geriau prognozuoja“, – tikino D. Korsakaitė. Paklausta, ar „Lietuvos dujos“ kainodara yra skaidri ir po kaina nėra paslėptos kitos sąnaudos, pirkimai, investicijos ir pan., VKEKK pirmininkė priminė pernai metais atliktą tyrimą, kai po atlikto neplaninio patikrinimo paaiškėjo, jog daugiau nei 15 mln. Lt „Lietuvos dujų” turto buvo nustatyti kaip neturintys įeiti į galutinę kainą ir ta suma buvo išeliminuota iš galutinės dujų kainos.

Ji sutiko, kad beveik 96 mln. Lt siekiantis šiųmetis „Lietuvos dujų“ pelnas didelis, tačiau jei lyginsime jį su bendrovės turto verte, jis dideliu nelaikytinas. Ji nepanoro palyginti bendrovės pelno su suma, kuri buvo sumokėta už akcijas privatizuojant „Lietuvos dujas“.

„Iš tikrųjų suma atrodo didelė ir ji yra didelė, bet, kaip visada, tikrąją dalykų ar reiškinių vertę mes sužinome lygindami. Tai štai, jeigu palygintume pelno kiekį 90 mln. Lt su turto kiekiu, kuris dalyvauja kuriant paslaugų vertę ar teikiant paslaugas, pamatytume, kad tai yra normalus infrastruktūrinės veiklos pelningumas“, – sakė D. Korsakaitė.

Be to, jos vadovaujama Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija galinti daryti įtaką tik reguliuojamos veiklos pelnui.

„Kai mes kalbame, kad reguliuotojas reguliuoja kainas, tai supraskime, kad reguliuotojas yra atsakingas už infrastruktūrinę paslaugų dalį, t. y. už transportą. Transportavime pagal neperkainotą vertę, kuri ir yra mūsų atspirties taškas, t. y. tą vertę, kuri buvo 2002 m., ir pridėjus padarytas investicijas, 2011 m. buvo 800 mln. Lt. Ant 800 mln. Lt turto vertės yra 40 mln. Lt reguliuojamos veiklos pelno. Iš to gaunamas apie 6–7 proc. pelningumas, o visas kitas pelnas, kuris viršija 40 mln. Lt, yra nereguliuojamos veiklos pelnas, ir mes tikrai neturime įtakos, ką „Lietuvos dujos“ papildomai gauna iš nereguliuojamų vartotojų ar iš nereguliuojamų paslaugų teikimo, nes tikrai ne visa jų veikla yra reguliuojama“, – aiškino D. Korsakaitė.

Primename, kad „Lietuvos dujos” prašo dujas gyventojams branginti vidutiniškai 22 proc.