Tokios apskaitos diegimą iki 2020-ųjų metų skatina Europos Komisija, kuri priėmė direktyvą, įpareigojančią iki šių metų rugsėjo ir Lietuvą ištirti ir įvertinti, ar tokia apskaita valstybei būtų naudinga, nes ji sudaro sąlygas vartoti mažiau energijos.
Lietuvoje už tokios analizės parengimą atsakingas Technologijų ir inovacijų centras (TIC), daugiau duomenų visuomenei ir atsakingoms institucijoms planuojantis pateikti gegužės pabaigoje, o iki rugsėjo vyktų šios analizės svarstymas ir būtų priimami pasiūlymai.
Jis sako, kad išmanioji apskaita vartotojams atveria daug galimybių - ne tik reguliuoti vartojimą, bet ir automatiniu būdu pranešti apie gedimus ar tiekėjus informuoti apie suvartotus kiekius. Išmaniąsias sistemas jau yra įdiegusios tokios valstybės kaip Jungtinė Karalystė ir Švedija, diegia Ispanija.
„Svarbiausia yra tai, kad energijos vartojimas mažėja, kai yra įtraukiamas vartotojas. Manoma, kad vartotojas turi pereiti per tokias fazes – sužinoti, kur ir kiek energijos vartoja, o vėliau atsiranda natūralus noras sutaupyti, po to - valdyti energijos srautus ir galiausiai gauti nemokamą energiją, nes vartotojas tiksliai žino, kur ir kiek jam jos reikia“, - dėsto V. Bitinas.
Pasak jo, užsienyje atlikti stebėjimai rodo, kad informacija apie suvartojamą energiją skatina taupyti – nors iš pradžių gyventojai į naujus prietaisus nekreipia dėmesio, ilgainiui jie pradeda domėtis, kodėl suvartoja tiek energijos.
„Tyrimai rodo, kad geriausiai vartotoją veikia (norint paskatinti taupyti energiją – aut. past.) nedideli priekaištai, kurie gali būti kompiuterio ekrane ar atskirai stovinčiame įrenginyje, tai yra dideli raudoni skaičiai parodyti pinigais“, - sako V. Bitinas.
Lietuvai skaičiuoja keliais būdais ir dairosi į užsienį
Šiuo metu TIC skaičiuoja tris galimus išmaniosios apskaitos diegimo variantus Lietuvoje: pirmasis - skaitiklius įdiegti 99,9 proc. vartotojų, antrasis – skaitiklius įdiegti 80 proc. vartotojų, o trečias variantas - identifikuoti vartotojų grupes, kuriems tokie skaitikliai būtų naudingi, pavyzdžiui, didieji verslo vartotojai ar rizikingi klientai.
„Švedijoje diegiant išmaniuosius skaitiklius, šalis buvo suskirstyta į tris regionus ir šiaurinėje dalyje nuspręsta diegti skaitiklius, turinčius daugiausiai funkcijų, pavyzdžiui, galinčius pranešti apie gedimus ar bandymus paveikti skaitliuką, tačiau pietinėje dalyje tokių funkcijų diegta mažiau, nes paprasčiausiai pigiau iki klientų nuvykti ir patikrinti skaitiklius“, - skirtingų modelių skirtumus iliustruoja V. Bitinas.
Be to, išmanieji skaitikliai gali rinkti ne tik duomenis apie suvartojamą elektros energiją. Anot V. Bitino, tai rodo Jungtinės Karalystės modelis, kai buvo nuspręsta nestatyti kiekvienai komunikacijai atskiro išmaniojo skaitiklio ir diegti bendrą įrenginį visoms teikiamoms paslaugoms. Taip pat buvo įsteigta įmonė, kuri surenka duomenis iš išmaniųjų skaitiklių ir paskirsto juos visiems tiekėjams.
„Vienas iš galimų modelių Lietuvoje - juos diegti tik elektrikams, tačiau mes taip pat kalbame su kitais komunalinių paslaugų teikėjais, ar jiems būtų įdomu kooperuotis ir dalintis sąnaudas. Kitos šalys parodė, kad ekonomiškai naudingiau yra kooperuotis, nei kiekvienam tiekėjui prie skaitiklio statyti savo modemą. Šiuo metu esame aplankę apie 30 įmonių ir susijusių institucijų“, - pasakojo V. Bitinas.
Atlikus analizę, planuojama pateikti ir galimą išmaniųjų skaitiklių diegimo planą – esą jei jie būtų diegiami pagreitintai, išmanieji skaitikliai Lietuvoje turėtų atsirasti iki 2017 m.
Žada pokyčių
V.Bitinas įsitikinęs, kad išmanieji matavimai atneša rinkos pokyčių galimybę ir tai esą rodo JAV Kalifornijos valstijos pavyzdys.
„Kalifornijos gyventojai yra labai susirūpinę, kad energetika būtų kuo ekologiškesnė ir jie per namuose esantį monitorių gali stebėti, kada valstija pradeda naudoti „nešvarią“ energiją. Pavyzdžiui, karštą dieną visi pradeda naudoti kondicionierius, valstijai neužtenka vien saulės ir vėjo pajėgumų, todėl papildomai užkuriama anglimi kūrenama elektrinė. Gyventojai per namuose esančius monitorius pamato, kad vartoja ne tik žaliąją energiją, bet ir nemalonia raudona spalva pažymėtos anglimi kūrenamos elektrinės energiją ir tuomet sąmoningos kalifornietės padidina kondicionieriuje numatytą temperatūrą dviem laipsniais - visa valstija mažina savo vartojimą bei stengiasi naudoti tik žaliąją energiją“, - kitą pavyzdį pateikia jis.
Pasak jo, paruošus infrastruktūrą, analogiški procesai galės vykti ir Lietuvoje: „jau dabar Lietuvos energija paskelbė apie galimybę pirkti žaliąją energiją ir ateityje atsiras tokios galimybės, kad elektra taps skirtingų rūšių. Mūsų užduotis – pateikti tam infrastruktūrą.“
Be to, energija galės tiksliau būti vertinama pagal kainą: tai, kad verslo įmonės planuodamos savo gamybą jau dabar atsižvelgia į skirtingu paros metu esančią elektros kainą, nėra paslaptis, tačiau V. Bitinas sako, kad išmanieji skaitikliai leistų tą daryti ir šeimininkei, besiruošiančiai kepti pyragą, kuri nuspręstų, ar tuo metu elektros kaina yra protinga.
Tačiau diegiant išmaniąją apskaitą yra susiduriama ir su sunkumais, pavyzdžiui, bėdų išmaniesiems skaitikliams gali sukelti elektromobiliai, kurie nori „šnekėtis“ su skaitikliuose įdiegtomis informacinėmis technologijomis (IT).
„Elektromobiliui greitai kraunantis tinklui yra trumpalaikis šokas, IT sistemai šokas yra dar didesnis, nes elektromobilis nori šnekėtis su tinklu, pavyzdžiui, jis praneša, kad yra saugiai prisijungęs, nori elektros ir klausia, kada elektra bus pigiausia biržoje bei paskaičiuoja, kada ir kiek krautis. Bet vėliau automobilis gali persigalvoti ir tai yra iššūkiai, kurie mūsų laukia“, - sako V. Bitinas.
