Prieš metus vidutinė šilumos kaina buvo 24 ct už šilumos kilovatvalandę (kWh) su PVM, šiais metais ji sudarė apie 28,5 ct/kWh, rodo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenys. Tai reiškia, jog vidutiniškai už šildymo sezono mėnesį mažiausiai šilumos suvartojančiose daugiabučiuose 60 kv. m buto savininkai prieš metus gaudavo 144 litų sąskaitas, o šį sezoną jos sudarė 171 litą. Skaičiuojama, kad tokio tipo namų Lietuvoje yra mažiausiai – 4,6 proc.
Didžiausią dalį daugiabučių, tai yra 55,7 proc., sudaro senos statybos nerenovuoti namai, suvartojantys daug šilumos. Šiuose namuose gyvenančių žmonių sąskaitos per metus padidėjo nuo 360 litų iki 428 litų už 60 kv. m butus.
Tačiau labiausiai padidėjusi šilumos kaina pasijuto senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos namų gyventojams: nuo 504 litų iki 599 litų už tokio pat dydžio butus. Tokių namų yra 22,4 proc.
Likusią dalį daugiabučių (17,3 proc.) sudaro vidutiniškai šilumos naudojantys daugiabučiai. Juose gyventojai už 60 kv. m prieš metus mokėjo 216 litų, o šį šildymo sezoną jau 257 litus.
Anot jos, nors Lietuvoje dar yra būdų kaip sumažinti išlaidas šildymui, kol kas šioje srityje yra daugiau kalbų nei darbų.
„Mes turime labai didelį neišnaudotą rezervą – efektyvumą. Esame ir taip įsipareigoję žymiai padidinti efektyvumą šioje srityje ir tai galima padaryti daug sparčiau, jeigu būtų imtąsi konkrečių žingsnių. Tačiau viską palikta išspręsti rinkai ir, aišku, rinka išspręs, bet per ilgesnį laiką ir daug brangiau negu tai galėtų padaryti valstybė“, - mano analitikė.
V. Klyvienė primena, jog kai kurių šalies namų suvartojami šilumos kiekiai yra nesuvokiami ir prilygsta šilumos vartojimui Šiaurės Skandinavijoje, kur yra žymiai atšiauresnės klimato sąlygos.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija paaiškina, kad didžiausią įtaką šildymo sezono brangimui turėjo didėjusios gamtinių dujų kainos.
Vartojimas mažės, skolos didės
Jei kitais metais išlaidos šildymui toliau didėtų, tai ne tik ribotų gyventojų galimybes taupyti, bet ir sumažintų vartotojų išlaidas kitoms prekėms ar lemtų augančius įsiskolinimus.
„Būsto išlaikymo sąnaudos yra būtinosios išlaidos ir jų sumažinti žmogus pats negali - net ir norėdamas asmuo neturi galimybių vartoti mažiau šilumos, nes namai nerenovuoti, šildymo sistemos nepertvarkytos. Norint imtis pertvarkų reikia kolektyvinio sprendimo, o dažnai jį rasti labai sunku, nes pensinio amžiaus ar remtini asmenys gauna kompensacijas ir neturi paskatų ką nors keisti. Tada tenka taupyti kitų išlaidų sąskaita: maisto, transporto, kultūros ar drabužių“, - dėsto V. Klyvienė.
Ji primena, kad gyventojų pajamos šiemet iš esmės neaugo, todėl žmonės pradėjo naudoti esamus rezervus: galėję taupyti turės taupyti mažiau, neturėję papildomų lėšų taupymui mažins vartojimą arba blogiausiu atveju – įsiskolins ir už šildymą mokės ir vasara.
„Išlaidos šildymui daugiausiai turi sezoninės įtakos, tačiau žvelgiant į statistinius duomenis, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos, didesnių šildymo kainų poveikio nematyti. Kodėl? Prie to galėjo prisidėti kiek padidintos pensijos, didesnės socialinės išmokos, kompensacijos už šildymą, o ir gyventojų įsiskolinimas už šilumą augo“, - pastebi SEB banko šeimos finansų eksperte Julita Varanauskienė.
Be to, J. Varanauskienė primena, kad gyventojai ieško, kaip prekių ir paslaugų įsigyti pigiau, todėl populiarėja pirkimai internetu, vykstama apsipirkti į Lenkiją, ryžtamasi mažinti ne pirmo būtinumo ir ne didžiausią naudingumą teikiančias išlaidas arba jos atidedamos.
Didesnės sąskaitos turėti paskatinti renovaciją, bet nepaskatins
Bankų ekonomistės mano, jog, jei kitą sezoną sąskaitos už šildymą didėtų, tai turėtų paskatinti gyventojus domėtis ir renovacijos iniciatyva, tačiau daugeliui iki šiol ši paslauga atrodo pernelyg sudėtinga ir nenaudinga, tad didesnio susidomėjimo šia programa jos neprognozuoja.
„Abejoju ar šildymo kainos turės lemiamos įtakos renovacijos proceso paspartėjimui, nes buvo pakankamai skatinimo priemonių ir kompensavimų, o renovacija kaip nejuda, taip nejuda. Turbūt turi būti esminiai pakeitimai kompensavimo procese, kad namų ūkiai pamatytų tą naudą ir imtųsi iniciatyvos, - sako O. Bložienė. - Jeigu šildymo kainos kitais metais augs kaip šiemet, tai bus papildomas argumentas gyventojams renovuoti savo namus, bet manau, kad ne tai bus lemiamas veiksnys, nes susitarimo procesas bendrijose yra labai sudėtingas ir gerų pavyzdžių nėra taip daug arba jie nėra aiškiai komunikuojami.“
Pasak jos, gyventojai nesiima renovacijos, nes nemato aiškios finansinės naudos ir mano, kad renovacija yra jiems per sudėtingas procesas.
Kiek mokėsime kitą sezoną, turėtų paaiškėti po rinkimų
Pasak V. Klyvienės, prognozuoti, kiek galėtų pabrangti šildymo sezonas kitais metais dar yra per anksti.
„Dažniausiai kiek brangs šiluma, mes sužinome paskutinę minutę, nes tai yra pakankamai politizuota sritis. Pavyzdžiui, apie šilumos brangimą ateinantį sezoną greičiausiai sužinosime tik po rinkimų į Seimą“, - mano V. Klyvienė.
Skelbta, kad šis šildymo sezonas šilumos tiekėjų yra vadinamas brangiausiu šildymo istorijoje, tačiau energetikos specialistai mano, kad lieka vis mažiau abejonių, kad ateinantis šilumos sezonas vėl bus brangiausias istorijoje.
„Jeigu paimtumėte dabar naftos kainų dinamiką, naftos kainos yra tiesiai į dujų kainos formulę įdėtos, jos kitą šildymo sezoną ateis į Lietuvos rinką. Ir vėl dujos bus brangesnės už praeitų metų lygį ir kadangi visi didieji miestai yra šildomi dujomis, - anksčiau balandį yra sakęs Kauno technologijos universiteto šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Valdas Lukoševičius. - Tai mažai lieka abejonių, kad kitas šildymo sezonas bus istorijoje brangiausias vėl.“
Energetikos specialistas pabrėžia, kad šiuo metu apie 80 proc. gyventojų moką už šildymą dujomis.
