Šilumos tiekėjų asociacija dar kovo pradžioje paskelbė, kad gyventojų sąskaitos už šilumą, sunaudotą vasarį, bus trečdaliu didesnės negu už sausį, o po kelių dienų tuo įsitikino ir šilumos vartotojai.
"Šiandien gavau sąskaitą ir net kojos ėmė drebėti, kai permečiau akimis: vasarį reikėjo mokėti 750 litų, o dabar - jau beveik 1 000", - sakė 63 kv. metrų bute gyvenanti vilnietė.
Tokia suma jai per didelė, todėl tikisi mokėti dalimis, nors ir su delspinigiais. Panašių istorijų dabar apstu - ypač rajonų centruose, kuriuose patalpų šildymo paslaugos kainuoja brangiausiai. Pavyzdžiui, Prienuose ar Anykščiuose ir 1 000 litų už mėnesio šildymą jau nieko nestebina, o atlyginimai - menki...
Didmiesčių gyventojams, gaunantiems mažas ar vidutinės pajamas, nelieka kitos išeities, kaip tik mokėti už šilumą dalimis, antraip neliks pinigų maistui ir kitoms būtiniausioms reikmėms.
Tiesa, ir šilumininkai, ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) neigia, kad sąžiningai mokantiems už šildymą išdalijama ir skolininkų dalis - esą taip būdavo tik anksčiau.
Tačiau VKEKK pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis neatmeta minties, kad nuo liepos 1-osios, kai visiškai įsigalios naujasis Šilumos ūkio įstatymas, ši legenda gali atgimti. Mat sąskaitas už šildymą turės tvarkyti gyvenamųjų namų bendrijos, savivaldybių administratoriai, kurie sudarys kolektyvines sutartis su šilumos tiekėjais ir privalės sumokėti tiek, kiek šilumos energijos buvo patiekta iki namo įvado.
