„Šiuo metu dar nepriėmėme galutinio sprendimo prisijungti“, – sakė jis.
Konfidencialumo sumetimais energijos įmonė negali viešinti, kokios problemos kliudo prisidėti prie atominės elektrinės investuotojų, rašo „Eesti Paevaleht“.
Naujoje 1 400 MW galingumo AE, kurią planuojama statyti Visagine, Estija nori 300 MW dalies. „Eesti Energia“ turėtų investuoti apie milijardą eurų (3,4 mlrd. Lt). O per pastaruosius 10 metų Estijos koncernas į energetiką investavo apie du milijardus eurų (6,8 mlrd. Lt).
„Jeigu nedalyvausime Lietuvos AE projekte, galėsime realizuoti dar vieno 300 MW galingumo skalūno reaktoriaus statybas“, – įsitikinęs S. Liive.
Beje, Estijos premjeras Andrusas Ansipas Estijos dalyvavimą Visagino AE laiko labai svarbiu.
Primename, kad ketvirtadienį neformaliame susitikime Prienuose Baltijos valstybių premjerai susitarė dėl tolimesnio Visagino AE projekto vystymo ir pasirašė atitinkamą dokumentą.
Lietuva, Latvija ir Estija patvirtino, jog pritaria projektui ir susitarė dėl tolimesnių veiksmų, kad energijos įmonės galėtų pradėti derinti techninius klausimus.
Planuojama, kad koncesijos sutartis dėl pagrindinių projekto principų gali būti pasirašyta birželį. Tiesa, Baltijos šalių energetikos įmonėms dar reikės susitarti dėl jos aspektų.
Buvo pabrėžta, kad Latvijos pusei svarbus ekonominis projekto konkurencingumas „Nord Pool Spot“ rinkoje, energetinio saugumo klausimai ir galimybė diversifikuoti energijos šaltinius.
„Latvenergo“, „Eesti Energia“ ir Visagino atominė elektrinė turi laiku užbaigti derybas, kad iki birželio pasirašytų koncesijos sutartį.
