Bet jeigu Europos Sąjunga (ES) įves perimetrinį tarifą energijai, kurią Rusija norės pardavinėti ES teritorijoje, Baltijos AE gali turėti problemų.
Šiuo metu Baltijos AE žadama statyti du 1120 MW galingumo blokus. Pirmojo bloko statybos turėtų baigtis 2017 m., jis bus daugiausiai skirtas aprūpinti Kaliningrado sritį.
Antrąjį bloką turėtų baigti statyti 2018 m., jo energija daugiausiai bus skirta eksportui.
Numatytos ir dvi tarptinklinės jungtys – iš Lenkijos ir iš Vokietijos. Kaliningrado sritis tikisi padidinti jungčių iš Lietuvos galingumą. Kabelį iki Vokietijos numatoma tiesti Baltijos jūros dugnu, paraleliai su dujotiekiu „Nord Stream“. Tai sumažins išlaidas, o Vokietija užtikrins susijungimą su kitų Europos šalių energijos sistemomis.
S. Bojarkinas pabrėžė, kad pagal Europos prognozes, Baltijos jūros regiono valstybėse ir toliau bus jaučiamas energijos deficitas. Pagal vieną scenarijų, 2020 m. deficitas bus 16 GWe, pagal kitą – 1,2 GWe. Antrame variante numatytas Visagino AE Lietuvoje pastatymas, tiesa, neatsižvelgiama į Vokietijos pareiškimą, kad ji palaipsniui uždarinės savo AE reaktorius. „Tai reiškia, kad rinkoje daug vietos“, – pabrėžė jis ir pridūrė – jeigu nebus įvedami nauji galingumai, energijos kainos padidės.
Šiuo metu jau pradėtos Baltijos AE statybos, parengtas ir AE Baltarusijoje statybų projektas, dėl Visagino AE dar vyksta derybos. Be minėtų tarptinklinių junginių iš Baltijos AE, planuojama tiesti ir antrą energijos tiekimo kabelį, kuris jungs Estiją ir Suomiją, taip pat jungtis iš Lietuvos į Švediją ir Lenkiją. „Jei visi planai bus įgyvendinti, Baltijos valstybės ir Kaliningrado sritis daugiau nebus energetiškai izoliuotos nuo likusios Europos. Bus galima plėtoti realią energijos rinką, na o tada mažės kainos“, – sakė S. Bojarkinas.
Jo teigimu, Baltijos AE pranašesnė už kitus projektus tuo, kad statybos jau vyksta, darbai atliekami pagal grafiką, tad tikėtina, kad 2017 m. pradės veikti pirmas Baltijos AE energoblokas.
Tiesa, Baltijos AE statytojų planus gali paveikti tai, kad ES teritorijoje pardavinėjamai energijai gali būti taikomas perimetrinis tarifas, kuris yra lyg muito mokestis elektrai, pagamintai už ES ribų. Pirmojo Baltijos AE bloko įjungimui tai neturės įtakos, nes jo energija bus tiekiama daugiausiai Kaliningrado sričiai. Iki antrojo bloko, kuris gamins elektrą eksportui, statybų pradžios lieka dveji metai, per šį laikotarpį Rusija mėgins susitarti su ES dėl perimetrinio tarifo.
„Regione – energijos deficitas, papildomo tarifo įvedimas bus smūgis ekonomikai. Todėl tikiuosi, kad laimės sveikas protas“, – sakė S. Bojarkinas. Jis pridūrė, kad 49 proc. Baltijos AE akcijų planuojama parduoti investuotojams, tarp kurių gali būti ir ES įmonės.
