Bendruomenės vicepirmininkas teigė, kad tikėtina, jog šilumininkai naudojo metrologiškai nepatikrintas šilumos ir karšto vandens apskaitos priemones, taikė nesąžiningas sutarčių sąlygas ir manipuliavo šilumos punktų parametrais, didindami šilumos suvartojimą.
„Vilniaus energija“, kuriai ilgą laiką atstovavo Vilniaus savivaldybėje dirbęs teisininkas Jovitas Elzbergas, kaltino P. Markevičių jog pastarasis pereitais metais, aiškindamas problemas dėl šilumos ūkio, ne vienoje žiniasklaidos priemonių panaudojo išsireiškimus, kaip „nepagrįstai“, „neteisėtai padidintos sąskaitos už šildymą“. Nors teisėja bandė suorientuoti į tai, kad ir šiandien nuolat aiškinamasi dėl sąskaitų pagrįstumo, J. Elzbergas ir toliau teigė, kad buvo viešinama ne nuomonė, o kaip eksperto pateikiami duomenys. Todėl vartotojai pradėjo abejoti dėl sąskaitų pagrįstumo bei įmonės sąžiningos veiklos", - dėstoma Vilniaus miesto Žvėryno bendruomenės tinklalapyje.
P. Markevičius bendrovės kreipimąsi į teismą vertina kaip siekį persekioti pilietinę visuomenę ir už tokius veiksmus prašė šilumininkams skirti baudą iki 20 tūkst. Lt. Šio prašymo teismas nepatenkino.
„Kai gausime, tada ir galėsime komentuoti. Mes turime įsigilinti į sprendimo motyvus“, - paklaustas ar bendrovė skųs teismo sprendimą sakė „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas.
Teismo sprendimas artimiausiu metu turi būti išsiųstas ginčo šalims.
„Aš jo dar neskaičiau, bet žinau, kad ieškinys yra atmestas. Tiesa, jis nėra galutinis, dar yra 30 dienų apeliacijai pateikti, nes tai yra pirma instancija“, - paaiškino P. Markevičius.
Nutartyje – bendrovei nepalankūs teiginiai
Nutartyje skelbiama, kad 2010 m. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustatė, kad standartinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties punktai atitiko nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus, o “Vilniaus energijai” buvo pasiūlyta pakeisti, panaikinti ar netaikyti minėtuose sutarties punktuose nustatytų sąlygų sudarant sutartis su vartotojais.
Be to, Valstybinė metrologijos tarnyba pernai pabrėžė, kad karšto vandens skaitikliai yra skirti atsiskaitymui už pateiktą karštą vandenį ir jų metrologinė patikra yra privaloma ir turi būti atliekama nustatytu periodiškumu. O Lietuvos metrologijos inspekcija, patikrinusi atsakovo gyvenamojo namo butuose įrengtus karšto vandens skaitiklius, konstatavo, kad jie iki šiol metrologiškai neprižiūrimi, neatliekamos jų metrologinės patikros.
“Išsakydamas savo vertinimus televizijos laidose ir interneto tinklapiuose, atsakovas rėmėsi minėtų valstybės institucijų nustatytais duomenimis apie metrologiškai neprižiūrimus karšto vandens skaitiklius, o jų duomenų naudojimą atsiskaitymams už gautą šilumos energiją, apie pasirašymą su šilumos vartotojais nesąžiningų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių ir kitus šilumos energiją tiekiančios ieškovės teisės aktų pažeidimus. Šie duomenys atsakovui sudarė pakankamą pagrindą žiniasklaidos priemonėse išsakyti savo nuomonę ir vertinti ieškovės, kaip šilumos tiekėjos veiklą. Tai, kad atsakovas vertindamas ieškovės veiklą, išsakė nuomonę, patvirtina ir jo teiginių formuluotės, jų pateikimo aplinkybės, realios situacijos vertinimas diskusijos metu”, - konstatuoja teismas.
Teismas pabrėžė, kad atsakovas, kaip ir kiekvienas kitas asmuo “turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas”. Šią teisę garantuoja Konstitucija ir kiti teisės aktai.
“Ieškovės, kaip šilumos tiekėjos veikla tampriai siejasi su visuomenės viešuoju interesu, todėl jos atžvilgiu priimtinos kritikos ribos yra neabejotinai platesnės. Tokioms apylinkėms esant, atsakovui reiškiamas ieškinys negali būti tenkinamas”, - mano teismas.
