Pasak jo, premjeras Andrius Kubilius 2009 m. yra parašęs raštą, kuriuo prašė, kad koncernas „Achema“ būtų pervestas į „Gazprom eksport“ veiklos sritį. Anksčiau šis regionas buvo aptarnaujamas per „MezRegionGas“, kuri buvo skirta aptarnauti Sovietų Sąjungoje buvusioms bendrovėms.
“Aš galiu pasakyti, kad eigoje arba po to, „Achema“ yra gavusi neigiamą atsakymą, pasakant, kad Baltijos regionas nepriklauso „Gazprom eksport“ jurisdikcijai arba veiklai ir tai, kad visas Baltijos regionas buvo pervestas iš „Gazprom“ į „Gazprom eksport“ - na, aš turiu savo nuomonę, bet nemanau, kad premjero laiškas padėjo visoms trims Baltijos šalims pereiti į tą struktūrą. Tai buvo strateginis „Gazpromo“ klausimas, kadangi iki tol buvusioje struktūroje mes priklausėme tai pačiai grupei kompanijų, šalių, kaip ir Rusijos viduje, t.y. pervedimas į „Gazprom eksport“ reikškia, kad Baltijos šalis pripažino kaip užsienio šalis, kaip iki tol buvo Vokietija, Prancūzija“, - sako jis.
Pasak jo, iš esmės tai nekeičia susitarimų su „Gazprom“, us kuria pasirašyta sutartis galioja iki 2015 m., tačiau 2012-iems metams buvo pasirašytas šios sutarties papildymas, pakoreguojantis sąlygas – kad koncernas būtų aptarnaujamas per „Gazprom eksport“.
Kainoms įtakos neturėjo, bet premjero poelgį vertina
A. Laurinaitis mano, kad premjero laiškas negalėjo padėti bendrovei gauti nuolaidų ar geresnių sąlygų.
„Aš galiu pasakyti aiškiai ir tiesiai – ne, nenorėdamas įžeisti premjero pastangų padėti mums, - sako A. Laurinaitis. - Mes turime kontraktą ne su „Gazprom eksport“, o su „Gazprom“.
Tačiau tokį premjero poelgį nors ir vadina nevaisingu, A. Laurinaitis giria.
„Spaudoje atsiradus informacijai, kad vyriausybė arba ministrai padeda verslui, tai aš galiu pasakyti, kad aš kol kas nebuvau nė vienoje šalyje, kur aukščiausi vadovai nesirūpintų savo (šalių – aut. past.) verslu. Galbūt yra tokių šalių, bet dėl įvairių priežasčių aš tenai nebuvau“, - sako A. Laurinaitis.
Jo manymu, bendraujant su verslo įmonių atstovais, pavyzdžiui iš Vokietijos, tenka pastebėti, jog vyriausybės atstovauja verslo įmones arba jas net proteguoja.
„Bandoma suformuoti nuomonę, kad Vyriausybė, ministrai negali arba neturi padėti verslui. Man tai yra šiek tiek keista ir tokiu atveju iškyla klausimas, ar verslas iš tiesų turi mokėti mokesčius antstatui, kuris tiktai priešinasi arba kuris daro tiktai žalą, bet nepadeda. Atsakant į tą klausimą, kaip aš vertinčiau premjero laišką arba padėjimą verslui – aš vertinu vienareikšmiškai pozityviai.“
