Ministras tokią galutinę kainą nurodo kaip tikslą, kuomet energijos savikaina turėtų siekti apie 7-10 ct/kWh.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas Pijus Ralys sako manantis, kad tokios optimistinės prognozės yra gerokai per ankstyvos, nors verslas už vis labiausiai norėtų žinoti būsimą energetikos kainą, tačiau džiaugtis neskuba.
Anot jo, tikslios kainos negalima pasakyti, kol nėra aiški 2020 m., kada turėtų pradėti veikti VAE, energetikos sektoriaus padėtis.
„Jeigu 17-25 ct/kWh bus pateikiama į bendrą rinką, tai bus gana aukšta kaina“, - sakė P. Ralys. Anot jo, uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje elektra buvo gaminama beveik už septynis centus, o parduodama už maždaug dvylika, tačiau gaminant elektrą Ignalinoje nebuvo įskaičiuoti uždarymo, paskolų ir kiti kaštai, kurie turi būti įtraukiami į VAE gaminamą energiją, todėl ir galutinė VAE gaminamos elektros kaina gali augti.
Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius, pasak kurio, galutinė kaina negali būti aiški, kol nebus aiškūs uždarymo ir atliekų saugojimo kaštai.
„Jeigu bus gautas lengvatinis kreditas iš Japonijos vyriausybės, tuomet tilps į kainos rėmus, bet reikia tiesiai šviesiai įvardinti, kad tai yra subsidija“, - sakė M. Nagevičius. Anot jo, VAE gaminamos energijos kainą gali išauginti ir uždelstos statybos, gamybos dėl nenumatytų priežasčių stabdymas.
„Daug kas turėtų paaiškėti, kai Seimui pateikta investuotojų sutartis ir bus matyti atsakomybės pasidalinimas“, - sako M. Nagevičius. Anot jo, jeigu kaina pasirodys esanti didesnė, tuomet gali tekti skirtumą perfinansuoti, arba ieškoti pinigų biudžete.
DELFI primena, kad anksčiau premjeras Andrius Kubilius minėtą sutartį tikėjosi Seimui pateikti pavasarį.
A.Sekmoko pranešime teigiama, kad elektros savikaina atominėje elektrinėje galėtų siekti apie 7-10 ct/kWh, o visa elektros kaina, įskaičiuojant visus kapitalo ir operacinius kaštus siektų apie 17-25 ct/kWh. Tuo pačiu metu dujomis kūrenamose elektrinėse vienos kilovatvalandės kaina sieks apie 30 ct, tiek pat, kiek ir kūrenamose anglimi. Pigiau galėtų atsieiti importuojama elektra, už kurią sumokama kasmet apie 1 mlrd. litų, - 13-18 ct/ kWh. Tačiau čia pat priduriama, kad iš Rusijos elektros importas reiškia energetinę priklausomybę, iš Lenkijos importo galimybė „mažai tikėtina dėl elektros trūkumo Lenkijoje“, iš Estijos transportuojama elektra galėtų būti brangi, nes gaminama iš taršių skalūnų.
Atsinaujinančių energijos šaltinių elektra būtų kelis kartus brangesnė. Saulės: 1,04-1,80 lito/kWh, vėjo - 0,28-0,37 ct/kWh, hidroenergija 0,22-0,28 ct/kWh, biomasės 0,37-0,50 ct/kWh, biodujų 0,48-0,64 ct/kWh.
Šiuo metu planuojama, kad 2014 m. pradės veikti suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje. 2015 m. turi pradėti veikti jungtis su Lenkija (500 MW), tais pačiais metais turi pradėti veikti tiltas su Švedija. 2020 m. darbą turi pradėti Visagino atominė elektrinė, tais pačiais metais turi būti išplėsta (1000 MW) jungtis su Lenkija. Skaičiuojama, kad Visagino atominė elektrinė kainuos iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų).
