„Generalinės prokuratūros prokurorai, išnagrinėję Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pareiškimą dėl „Vilniaus energijos“, konstatavo, kad Vilniaus miesto šilumos ūkyje nustačius galimus teisės aktų pažeidimus, nei Valstybinės energetikos inspekcija, nei Vilniaus miesto savivaldybė nesiėmė šioms įstaigoms valstybės suteiktų pareigų ir prievolių spręsti susidariusią situaciją”, rašoma prokuratūros pranešime.

Prokurorų nuomone, Valstybinės energetikos inspekcija atlikto patikrinimo metu nustačiusi galimus teisės aktų pažeidimus, nepasinaudojo jai suteiktomis teisėmis ir nevykdė pareigų, o savo išvadą pateikė prokurorui, todėl konstatuojama, kad Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkas nevykdė tiesiogiai jo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų.

Be to, inspekcijos vadovas netaikė administracinės atsakomybės bendrovei „Vilniaus energijai“, perdavusiai šilumos punktus neatestuotiems šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams.

Prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui per 7 dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos.

A.Kubilius apgailestauja dėl prokuratūros sprendimo

Vyriausybės vadovas, kad vartotojų teisės nėra tinkamai ginamos.

„Ar Energetikos inspekcija galėjo padaryti dar daugiau, tai, kas priklauso pagal jos įgaliojimus, mes dar aiškinsimės. Tačiau turiu apgailestauti, kad Generalinė prokuratūra nematė galimybių efektyviau prisidėti prie viešojo intereso gynybos šiuo klausimu šilumos reikale. (...) Šilumos vartotojų reikalai nėra tinkamai apginti, tinkamai apsaugoti ypač Vilniaus mieste. O esant tokiam orui, tai kelia ypatingai didelį susirūpinimą“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.

Įžvelgia ir savivaldybės kaltę

Pasak prokurorų, dalis kaltės dėl susidariusios situacijos tenka ir Vilniaus savivaldybei.

„Valstybinės energetikos inspekcija patikrinimo metu taip pat nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybės paskirti administratoriai arba daugiabučių namų bendrijos namų administratoriai pasirašė ir patvirtino, jog perduodami techniškai tvarkingi ir trūkumų neturintys šilumos punktai anksčiau nei šie šilumos punktai buvo realiai perduoti, todėl šie savivaldybės veiksmai vertintini kaip nusišalinimas nuo pavestų funkcijų vykdymo (neveikimas) arba kaip netinkamas pavestų funkcijų vykdymas”, rašoma prokuratūros pranešime.

Todėl siūloma atsakingus pareigūnus patikrinti ir dėl nustatytų funkcijų neatlikimo patraukti juos drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn.

A.Zuokas: kaltas ir Šilumos ūkio įstatymas

Vilniaus meras Artūras Zuokas žurnalistams teigė, jog toks prokurorų įvertinimas sostinės valdžiai yra priimtinas. Tiesa, jis pirmiausiai akcentavo Energetikos inspekcijos atsakomybę.

„Toks Generalinės prokuratūros sprendimas mums yra priimtinas. Kas už ką atsako Lietuvoje – reikėtų išsiaiškinti pagal įstatymus, o ne pagal politikų pareiškimus. Valstybinė energetikos inspekcija būtent ir atsakinga už patikrinimą visų šilumos mazgų administratorių: ar jie turi atestatą, ar jie pasirengę tam. Bet aš sutinku, kad Valstybinė energetikos inspekcija, kurioje šiuo metu dirba du specialistai Vilniaus miestui, nepajėgi tokio darbo padaryti“, - kalbėjo sostinės vadovas.

Pasak jo, dėl tokios padėties kaltas ir naujasis Šilumos ūkio įstatymas, kurio greitas įsigaliojimas esą neleido šilumos sistemos dalyviams tinkamai pasiruošti permainoms.

„Mes nebėgame nuo atsakomybės. Bet ne Vilniaus miesto savivaldybė kontroliuoja administratorius, kada mes kalbame apie šilumos ūkio priežiūrą. Tai daro Valstybinė energetikos inspekcija. Kas priklauso – tą mes darome. Netgi daugiau darome. Pavyzdžiui, patikrinimas dėl 507 namų. Savivaldybė, pagal savo kompetenciją ir įstatymus, to negali daryti. Tai turi daryti vėlgi Valstybinė energetikos inspekcija. Mes padarėme. Mes išsiaiškinome priežastis, visus duomenis pateikėme Valstybinei energetikos inspekcijai. Sėdame prie stalo ir ieškome sprendimų“, - prokurorų užuominas apie Vilniaus savivaldybės atsakomybę interpretavo A. Zuokas.

DELFI primena, kad vilniečiai 2011 m. lapkritį suvartojo apie 15 proc. daugiau šilumos nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, nors vidutinė temperatūra tebuvo 0,8 proc. žemesnė. Savivaldybė nustatė, kad šilumos suvartojimo augimą lėmė „prailgintas“ lapkričio mėnuo, kai sąskaitos išrašytos už 33-37 dienas. Tačiau daugiau nei 500 namų nebuvo rastas šilumos suvartojimo šuolio paaiškinimas.