Skiriasi šešis kartus
Geriausia šilumos taupymo priemonė – kompleksinė daugiabučių namų renovacija.
Tai parodo ir energijos suvartojimo statistika. Visiškai atnaujintuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai suvartoja kur kas mažiau šilumos nei nerenovuotuose.
Renovuotame Kauno gatvės 19 name gruodį vidutiniškai 1 kv.m apšildymas atsiėjo 1,60, o lapkritį – 1,54 lito.
Trijų kambarių, 65 kv.m ploto buto apšildymas kainavo 104 ir 100 litų atitinkamais mėnesiais.
Šalia stovinčiame tuo pat metu statytame, tokio pat tipo ir konstrukcijų Kauno gatvės 21 name šildymas atsiėjo pustrečio karto brangiau. Už 1 kv.m apšildymą gyventojai lapkritį vidutiniškai mokėjo 4,03, gruodį – 4,18 lito.
Šiame name trijų kambarių tokio pat ploto apšildymas atsiėjo 262 ir 272 litus.
Kur kas didesnis skirtumas šilumos suvartojimo požiūriu yra tarp renovuoto Statybininkų prospekto 19 ir greta esančio nerenovuoto Statybininkų prospekto 21 namo. Lapkritį skirtumas buvo 6, gruodį – 3 kartai.
Pirmojo namo gyventojams 1 kv.m apšildymas paskutinį rudens mėnesį vidutiniškai kainavo 0,75, gruodį – 1,29 lito. Atsižvelgiant į tai, už trijų kambarių buto šildymą reikėjo mokėti apie 49 ir 84 litus.
Statybininkų prospekto 21 namo gyventojai už 1 kv.m apšildymą lapkritį vidutiniškai mokėjo 4,61, gruodį – 4,2 lito. Trijų kambarių buto apšildymas jame atsiėjo 300 ir 273 litus.
Vagia šilumą iš kaimynų
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Konsultacijų ir informavimo skyriaus Klaipėdoje vyriausiasis specialistas Eugenijus Šimonis tvirtino, jog, atlikus renovaciją, name galima sutaupyti nuo 40 iki 70 proc. šilumos.
Pastebėta, kad kai kurie atnaujinti namai energijos suvartoja mažiau ir už naujos statybos.
„Viskas priklauso nuo gyventojų poreikių. Net to paties renovuoto namo, tokio pat ploto butų sąskaitos gali skirtis 2–3 kartus. Vienam gyventojui užtenka, kad bute vyrautų 18, kitam reikia 23 laipsnių šilumos“, – teigė E.Šimonis.
Nors renovuotuose namuose energijos sutaupoma nemažai, neslepiama, jog yra ir minusų. Paprastai net baigus darbus gyventojai nesutaria, ar šie buvo reikalingi. Vieni džiaugiasi, kiti – piktinasi. Yra žmonių, kurie seka, kiek už šilumą moka kaimynas, lygina su savo sąskaitomis, o sulaukę didesnės – piktinasi.
E.Šimonis pabrėžė, kad yra gyventojų, kurie renovuotuose namuose piktnaudžiauja – nuolat laiko radiatorius prisuktus iki minimumo ir naudojasi per sienas patenkančia kaimynų šiluma.
Sąskaitos gerokai sumažėjo
I.Simonaitytės gatvės 3 namo, kuris renovuotas prieš pusantrų metų, bendrijos „Austėja“ pirmininkė Danutė Krasnaja tvirtino, jog gyventojai džiaugiasi atliktais darbais.
Į šio pastato atnaujinimą buvo investuota didžiausia suma Klaipėdoje – 3,5 mln. litų.
„Renovacija pasiteisino. Šilumos suvartojame 4–5 kartus mažiau nei anksčiau. Gyventojai patenkinti“, – tvirtino pirmininkė.
Anot D.Krasnajos, gruodį trijų kambarių, 65 kv.m ploto buto gyventojai už šilumą vidutiniškai mokėjo 44 litus. Tačiau buvo ir tokių, kurių sąskaitos už patalpų šildymą siekė 18–20 litų.
„Atsiperkamumas geras. Kitų namų gyventojai už šilumą moka šimtus. Sąskaitos priklauso ir nuo pačių gyventojų. Yra žmonių, kurie nori gyventi šiltai ir šilumos netaupo. Pernai tokių asmenų sąskaitos už šilumą siekė net po 180 litų. Tačiau taupant galima jas gerokai sumažinti“, – pabrėžė D.Krasnaja.
Anot pirmininkės, namas buvo renovuotas dar pagal seną programą, kada valstybė suteikė 50 proc. paramą. Paskolą gyventojai buvo ėmę 10 metų. Dauguma ją jau išsimokėjo.
Atsipirkimui reikia laiko
Pastaruoju metu klaipėdiečiai pradėjo aktyviau domėtis renovacija. Manoma, kad tam greičiausiai įtakos turėjo žinia, kad valstybė padidino savo paramą – ji bus iki 30 proc.
„Žmonių noras renovuoti namus labai priklauso nuo valstybės paramos dydžio. Šis procesas juda, bet ne tokiais tempais, kaip norima“, – komentavo E.Šimonis.
Paprastai gyventojai pradėti namo renovaciją bijo dėl didelių investicijų, paskolos,
kurią reikia imti. Nežinomybės, ar viskas atsipirks. E.Šimonis pabrėžė, jog nereikia norėti, kad milijoninės investicijos į renovaciją atsipirktų per 2–3 metus. Tai paprastai užtrunka 15–20 metų.
Buto savininkui, kurio įmoka už renovaciją siekia 12 tūkst. litų, o per mėnesį jis sutaupo 100 litų, lyginant su kitų namų sąskaitomis už šią paslaugą, renovacija atsipirks po 20–22 metų.
Jei per mėnesį butas sutaupo 150 litų – tada renovacija gali atsipirkti per 15 metų.
„Atsipirkimo laikas labai skirtingas, priklauso nuo šilumos kainos, suvartojimo“, – teigė vyriausiasis specialistas.
Renkasi modernesnius įrenginius
Klaipėdiečiai bando taupyti ir versdamiesi mažesnėmis investicijomis.
Daugiabučiuose namuose modernizuojami šilumos punktai. Automatinis įrenginys, kuris reaguoja į lauko temperatūros pokyčius, atsieina nuo 20 tūkst. iki 35 tūkst. litų.
Kokio šilumos mazgo reikia, priklauso nuo namo dydžio.
Paprastai namą administruojančios įmonės atsiskaityti už šilumos punktus leidžia per trejus metus.
Teigiama, kad vidutiniškai modernizuoti šilumos punktai padeda sutaupyti 10 proc. šilumos. E.Šimonis aiškino, kad tai naudingiausia rudenį ir pavasarį, kai oro temperatūra svyruoja nuo teigiamos iki neigiamos.
„Prižiūrėtojai negali kiekvieną dieną ateiti į namą ir pareguliuoti pagal oro sąlygas. Būna, kad dėl to šiluma eikvojama vėjais. Modernūs mazgai į temperatūrą reaguoja patys“, – tvirtino E.Šimonis.
Įmonės „Klaipėdos energijos“ duomenimis, lapkritį, kuris buvo šiltas ir pasižymėjo temperatūrų svyravimu, automatizuotus šilumos punktus turinčiuose namuose energijos buvo sunaudota 28 proc. mažiau nei tuose, kur yra seni įrenginiai.
Kauno gatvės 47 namas, kuriame įrengtas automatinis šilumos mazgas, lyginant praėjusių metų gruodį su užpraėjusiu, kai buvo senas įrenginys, energijos sutaupė 9 proc.
Garuoja iš butų
Šilumos punktų modernizavimas yra viena taupymo priemonių, kurias namų valdos siūlo daugiabučiams namams. Programą sudaro penki žingsniai.
Prie iniciatyvos „Taupykime šilumą“ yra prisijungę 100 uostamiesčio daugiabučių namų.
Įmonės „City Service“, kuriai Klaipėdoje priklauso šešios uostamiesčio namų valdos, atstovo Viliaus Mackonio teigimu, įgyvendinant taupymo programą vidutiniškai dabar sutaupoma 7 proc. šilumos.
Taip yra, nes ne visuose namuose įgyvendinti visi programos žingsniai.
„Susidomėjimas, kaip taupyti šilumą, yra padidėjęs“, – tvirtino V.Mackonis.
Anot jo, dalis šilumos taupymo priemonių buvo įgyvendintos prieš šildymo sezoną. Daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose buvo pakeistos durys,
langai, jų rėmai.
Taip pat modernizuoti šilumos mazgai.
Buvo namų, kuriuose atliktas šildymo sistemos subalansavimas, kad visi butai šiltų tolygiai.
V.Mackonis pabrėžė, kad dabar prie šilumos taupymo gali prisidėti nebent gyventojai.
Siūloma butuose, už radiatorių įrengti šilumą atspindinčius ekranus, užsandarinti duris, langus, racionaliai vėdinti patalpas, kad neįšaltų sienos.
„90 proc. daugiabučio namo išorės yra ties butais. Pro juos daugiausia ir išeina šilumos. Jei gyventojai butuose imsis taupymo priemonių, uždarinės laiptinės, tambūrų duris, galima sutaupyti iki 20 proc. šilumos“, – teigė atstovas.
Pasak V.Mackonio, ateityje daugiabučiuose namuose siekiama įrengti šildymo sistemą, kurią būtų galima valdyti, maksimaliai išnaudojant oro sąlygas, net saulę ar vėją.
Kol kas dėl senų mazgų to negalima padaryti nė viename uostamiesčio daugiabučiame name.
Faktai apie renovaciją Klaipėdoje
Klaipėdoje nuo 2005 m., kai buvo pradėta vykdyti renovacijos programa, atsinaujinti norą buvo pareiškę 65 namai.
Tačiau per laiką dėl vienokių ar kitokių priežasčių renovaciją vykdyti atsisakė 15 namų.
Pagal senąją renovacijos programą darbus yra baigę 38 namai.
Darbai tęsiami dar 12 namų.
Pagal renovacijos programą „Jesica“ renovuotis namus uostamiestyje panoro 20 namų.
Iš jų 13 namų projektų yra patvirtinti, 7 namuose vyksta paruošiamieji darbai.
Namų valdų siūloma „5 žingsnių šilumos taupymo programa“:
Pirmas – gyventojų įsitraukimas: šilumos taupymo priemonių įgyvendinimas butuose.
Antras – priemonių, taupančių šilumą, įgyvendinimas bendrojo naudojimo patalpose.
Trečias – šilumos punktų modernizavimas.
Ketvirtas – šildymo sistemos subalansavimas.
Penktas – šildymo sistema, kuri valdoma atsižvelgiant į visas oro sąlygas.
KOMENTARAS
Virginijus Zutkis, „Klaipėdos energijos“ Klientų aptarnavimo centro vadovas
Lyginant šilumos suvartojimo rodiklius renovuotuose ir nerenovuotuose daugiabučiuose namuose, tendencija jau daug metų išlieka tokia pati. Visiškai atnaujintuose namuose energijos suvartojama 2–2,5 karto mažiau. Daugiabučio namo renovacija naudinga trigubai. Žmonės pagerina gyvenimo sąlygas, padidina buto kainą, energetiškai taupesnis namas sunaudoja mažiau šilumos ir taupo gyventojų pinigus. Dabar palankus metas imtis renovacijos. Valstybė padidino savo paramą namo atnaujinimui, o statybos darbų kainos mažesnės nei prieš ekonominį sunkmetį.
