Vilniaus Žvėryno bendruomenė priešinasi tokiems planams – ji prašo prezidentės nepriimti tokio aprašo.
„Pagal Civilinį kodeksą namo naudojama inžinerinė įranga yra namo gyventojų nuosavybė, taigi negali būti perduodama kitiems asmenims”, - teigia Paulius Markevičius, Žvėryno bendruomenės pirmininkas.
Ministerija siūlo daugiabučiams išpirkti šilumos punktus. „Variantai yra numatyti tiek Šilumos įstatyme, tiek Civiliniame kodekse. Galimas paprastas išpirkimas, lizingas ar nuoma – visi būdai, kuriuos kaip minėjau, reglamentuoja Civilinis kodeksas. Kokį variantą žmonės pasirenka, kuris jiems priimtinesnis, taip šilumos punktas ir turėtų būti perduotas”, - galimybės vardina energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas.
Gyventojai atrėžia, kad mokestis už šilumos punkto priežiūrą buvo įtrauktas į sąskaitas už šildymą, tad mokestis už jų išpirkimą yra dvigubas. Esą investicijos už remontą ar šilumos mazgų modernizavimą yra pačių šilumos tiekėjų reikalas.
„Jeigu šie darbai buvo atlikti be gyventojų sutikimo, šilumos tiekėjas neturi teisės reikalauti apmokėjimo, nes bendraturčiai turi išlaikyti (šilumos punktą) tik tiek, kiek privaloma pagal statinio priežiūros reikalavimus. Jeigu šilumos tiekėjai nusprendžia, kad gyventojų šilumos punktas jiems netinka ir jie pakeičia jį savu, tai yra šilumos tiekėjo reikalas, bet gyventojai už tai mokėti neprivalo”, - argumentuoja P. Markevičius.
Energetikos ministerijos skaičiavimu už šilumos punktų perpirkimą gyventojai galėtų mokėti nuo 1 Lt iki 8 Lt per mėnesį, priklausomai nuo šilumos punkto susidėvėjimo.
Primename, kad naujasis Šilumos ūkio įstatymas, kurio pakeitimus inicijavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, skelbia, kad šilumos tiekėjas negali būti šilumos punkto administratorius. Buvo nurodoma, kad įsigaliojus įstatymui šildymas pigs apie 10 proc.
