Dar visai neseniai premjeras Andrius Kubilius antrinant energetikos ministrui Arvydui Sekmokui patvirtino, kad uždarant Ignalinos atominę elektrinę (IAE) dingo apie milijardas eurų. Dėl šios priežasties Energetikos ministerija buvo pavedusi teisininkams rasti būdą kaip nutraukti sutartį su milijonus praryjančia ir planuotų darbų neatliekančia įmone „Nukem“, kuri, užvilkinus statybas šias pabrangino ir galėjo reikalauti apie 100 papildomų mln. eurų.
Lietuva geriausiu atveju buvo pasiryžusi mokėti apie 30 mln. eurų, tačiau rudenį rusams prieš kelerius metus vokiečių parduota „Nukem“ tapo vienintele įmone, galinčia atlikti IAE uždarymo darbus.
„Dėl mokėjimų aš nieko negalėčiau pasakyti, kad buvo kokie tai mokėjimai. Tiesiog informacijos neturiu. Mano žiniomis, tokių mokėjimų nebuvo“, - sakė A. Sekmokas.
„Yra apmokami atlikti darbai, kiek aš esu informuotas. Ieškoma tokių susitarimų, dalyvaujant ir Europos Komisijai, kokie būtų naudingi ir Lietuvai ir kurie leistų efektyviai panaudoti ES lėšas skirtas IAE uždarymui“, - teigia premjeras Andrius Kubilius.
„Savaitės komentarai“ teigia, kad „Nukem“ lobistai aktyviai darbuojasi ir Briuselyje, IAE uždarymo kainą siedami su savo darbų įkainiais.
„Didele dalimi pinigų davėjas yra Vokietija, tai aš nemanau, kad jie neatstovautų ES ar Vokietijos interesų. Nes Vokietija ir ES yra labai artimi dydžiai“, - sakė A. Sekmokas.
Laidos šaltiniai tvirtina, kad ledus Vyriausybėje dėl „Nukem“ pralaužė signataras Jonas Tamulis, gyvenantis iš didelių projektų tarpininkavimo, kuris artimai bendrauja su teisininku Rolandu Valiūnu.
Tačiau Vyriausybės ir „Nukem“ taikos priežastimi gali būti ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Prieš keliant kardą ir kviečiant kariauti, reikia būti teisiu. Kaip matėme ir iš Vyriausybės pusės yra neatliktų namų darbų, kaltinti tik vieną „Nukemą“ tikrai negalima. Manau, kad šitoje situacijoje turi pasimokyti visi. Tiek ir Vyriausybės institucijų, darbo broką per paskutinius trejus metus, tiek partnerių atsipalaidavimą ir kontrolės nebuvimą ir atsakomybės dalinai nebuvimą“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Žurnalistas Rytas Staselis tvirtina, kad nusileisti „Nukem“ galėjo nurodyti pati D. Grybauskaitė, žinanti, kad su Rusijos – Vokietijos draugyste Europoje sunku pakovoti.
„Darau prielaidą, kad sprendimas pakeisti politiką „Nukem“ atžvilgiu yra priimtas kažkur labai aukštai ir aiški prezidentės pozicija šiuo klausimu kelia tam tikrų norų pateikti naujų klausimų“, - kalbėjo R. Staselis.
