Tuo tarpu šią idėją pasiūlęs ekonomistas Raimondas Kuodis teigia seniai politikus bandęs įtikinti, kad išskirtinai monopolinį ūkį atiduoti privatininkui, kuriam svarbu tik pelnas, yra pražūtinga. Išaugusį monstrą sukontroliuoti gali gal tik pats dievas, bet jau tikrai ne to monstro kišenėje iki ausų tupintys politikai, sako TV3 laidos „Savaitės komentarų“ žurnalistė Indrė Makaraitytė, kalbinusi R.Kuodį.
- Tokio skandalingo šildymo sezono Lietuvoje nėra buvę. Ar galėtumėte paaiškinti, kas vis dėlto įvyko, kodėl ir politikai galų gale atsigręžė į šildymo kainas?
- Problema kabo ore jau tikrai kuris laikas. Kai dujos buvo pigios, taip nekrito į akis nei tas nerenovuotas ūkis, nei tam tikros ydos to ūkio valdyme. Bet dabar didžiajai daliai žmonių šildymo kainos tampa kaip sovietiniais laikais kova už derlių – kovojame su šildymo sąskaitomis. Seniai pernokęs klausimas, ką daryti su šilumos ūkiu, nes tai galų gale tiesiogiai kenkia ekonomikai: didelė dalis visuomenės žiemą teturi pinigų šildymo sąskaitoms, komunaliniams mokesčiams ir paskoloms apmokėti. Apie kokį ekonomikos atsigavimą galime kalbėti?..
- Apie šilumos ūkio problemas pradėta kalbėti nuo vasaros ir buvo priimtas Šilumos ūkio įstatymas, kuris neva turėjo sumažinti šilumos kainą. Vilniaus savivaldybėje įvyko kažkokia tarsi provokacija: žmonės iki šiol nelabai supranta, kodėl jie tiek daug sumokėjo už praėjusių metų lapkritį.
- Ta hipotezė yra, kad galbūt kas nors norėjo pamokyti, parodyti, kad tas šilumos tiekėjų nuo ūkių reguliuotojų atskyrimas yra atseit bloga idėja. Kalbant apie gilumines šilumos ūkio problemas, jei matome tokius žaidimus tarp viešo ir privataus sektoriaus ir per vidurį yra dar kažkoks reguliuotojas, kuris turi visa tai sužiūrėti, tiesiog kyla mintis pasvarstyti apie rimtesnę alternatyvą. Ar tas žaidimas negalėtų būti užbaigtas tiesiog sugrąžinant šilumos ūkį valstybės žinion.
Savivalda dažnai nesusitvarko su šiuo reikalu. Matome, kad gimsta kažkokie neskaidrūs gniužulai. Kai privatus monopolininkas sugeba šokdinti vietos savivaldą, ji neturi galių, noro atsispirti šitiems dalykams. Nacionalinę kompaniją šokdinti būtų žymiai sunkiau.
Antras argumentas yra grynai ekonominis. Buvo viešai paskelbta toks skaičius, kad ten, kur valdo privačios kompanijos, šiluma kainuoja 15 proc. brangiau.
- Ar galima sakyti, kad Vilniaus savivaldybė gina „Vilniaus energiją“ todėl, kad sėdi jos kišenėje?
- Aš ekonomistas, ne politologas, bet viešojoje erdvėje yra tokių pasvarstymų.
- Kokia jūsų koncepcija – tiktai iš Vilniaus šilumos ūkio padaryti nacionalinę kompaniją ar vis dėlto bandyti nacionalizuoti ar kažkokiu būdu perimti iš privačių subjektų visą Lietuvos šilumos ūkį?
- Tai būtų nacionalinė kompanija, kuri apimtų visas savivaldybes. Nevartočiau čia žodžio „nacionalizacija“ – didelė šilumos ūkių dalis ir taip yra valstybinės įmonės. Kitas dalykas - kai kurios nuomos sutartys arba natūraliai pasibaigs, arba galima derėtis dėl jų nutraukimo sąlygų. Ir nereikia gąsdintis, kad tai gresia milijardiniais nuostoliais valstybei. Šitas ūkis yra griežtai reguliuojamas ir įrodyti, kad turi teisėtus lūkesčius į milžinišką pelną, nepavyktų jokiam teisme.
- Visą laiką valstybinės įmonės yra kritikuojamos, kad jose nieko negalima padaryti efektyviai…
- Tai yra rimtas argumentas, tokios rizikos yra, bet, antra vertus, turime kitas rizikas. Pažiūrėkite, ką iki šiol išdarinėdavo privačios monopolijos: tarkim, mes matėme elektros ūkio mirties ratą – nuo sektoriaus išskaidymo, privatizavimo, po to „Leo LT“ ir vėl viskas grįžo į valstybės rankas…
- Dabar tokia paradoksali situacija: Jūs pasiūlėte perimti „Vilniaus energiją“, o Vilniaus meras Artūras Zuokas, kuris paprastai gina „Vilniaus energiją“ visais klausimais, nemato čia jokių problemų, tarsi pritaria tokiai idėjai. Kaip tai suprasti?
- Ponas Zuokas yra garsus savo gebėjimais manipuliuoti viešąja erdve. Net nesiimu spręsti, ar tai kažkoks taktinis žingsnis, jaučiant, kad kažkam jau svyla padai, ar tai nuoširdus susirūpinimas. Matau, kad ir daugiau žmonių, ir politikų supranta - kada, jei ne dabar, kelti tokį klausimą.
- Ar negali būti taip, kad nuosekli ir netgi teigiama A.Zuoko reakcija į jūsų pasiūlymą, yra susijusi su tuo, kad kai pradėta griežčiau reguliuoti šilumos ūkį bet kokiam privačiam verslui šilumos ūkyje nebėra prasmės likti?
- Akivaizdu, griežtesnis reguliavimas = mažesni pelnai. Ar dabar Vilniuje jau pasiektas tas lygis, kai praktiškai monopolistui nebėra ką veikti? Gali būti…
- Labai paranki pasitraukimo strategija: nenorit - nereikia, mus išvarė…
- Teoriškai tokia pasitraukimo strategija yra visiškai įmanoma.
- Ačiū Jums už pokalbį.
