Energetikos ministerija, kuriai priklauso 70 proc. AB „Klaipėdos nafta“ paprastųjų vardinių akcijų, ketina investuoti į AB „Klaipėdos nafta“ akcijas Lietuvos naftos produktų agentūros patikėjimo teise valdomu turtu – Subačiaus kuro baze, kaip papildomu įnašu, su sąlyga, kad akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ prisiims įsipareigojimą išnuomoti valstybės įmonei Lietuvos naftos produktų agentūrai turto dalį, reikalingą užtikrinti naftos produktų ir naftos valstybės atsargų kaupimą ir tvarkymą pagal teisės aktų reikalavimus, ne trumpesniam kaip 10 metų terminui.
Įstatinis kapitalas papildomais įnašais būtų padidintas, išleidžiant naujas paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekviena – 1 lito nominaliosios vertės. Akcijų emisijos kaina gali būti nustatoma atsižvelgiant į akcijų kainą rinkoje ir kitus faktorius, todėl gali būti didesnė už akcijos nominalią vertę.
Investuotojų asociacija: pažeidžiami smulkiųjų interesai
Tuo tarpu Investuotojų asociacija į tokį siūlymą sureagavo perspėjimu, kad planuojamas „Klaipėdos naftos“ įstatinio kapitalo didinimas turtiniu valstybės įnašu, nesusijusiu su pagrindine įmones veikla, gali pažeisti smulkiųjų akcininkų interesus.
Vyriausybėje šiuo metu svarstoma Energetikos ministerijos iniciatyva perduoti „Klaipėdos naftai“ Kupiškio rajone įsikūrusią Subačiaus kuro bazę, kuri įvertinta 45,49 mln. litų. Už perduodamą turtą valstybė norėtų perimti atitinkamos vertės “Klaipėdos naftos” akcijų.
„Smulkieji akcininkai itin vertina “Klaipėdos naftos“ vadovo Roko Masiulio veiksmus didinant įmonės veiklos efektyvumą. Tačiau uždirbtas pelnas turėtų būti išmokamas visiems akcininkams dividendų forma, o ne perkant įmonei nereikalingą turtą iš pagrindinio akcininko”, - sakė Investuotojų asociacijos ekspertas Vaidotas Rūkas.
Pasak jo, išsivysčiusiose šalyse pagrindinis akcininkas negalėtų balsuoti dėl turto įsigijimo iš savęs, todėl sandoriui reikėtų beveik 2 tūkst. smulkiųjų akcininkų pritarimo. Be to, jei Subačiaus kuro bazė įvertinta 45,49 mln. litų, nustatant „Klaipėdos naftos“ naujos akcijų emisijos vertę turėtų būti vadovaujamasi tokiais pat vertinimo principais, o ne remiamasi akcijų biržos kaina, kuri yra maža dėl neaiškios valstybės politikos.
„Klaipėdos nafta“ sukaupė jau daugiau nei 110 mln. litų, tačiau valstybė nepriima sprendimo dėl dividendų mokėjimo, nes pinigai kaupiami suskystintų dujų terminalo statyboms. Tačiau Energetikos ministerija deklaruoja, kad pastačius terminalą, jis vėliau gali būti parduotas valstybei. Tuomet, kai smulkiesiems akcininkams tenka kaštai ir naujos veiklos rizika, o pagrindinis akcininkas su turtu daro ką nori, akcijos negali kainuoti daug“, - sakė V. Rūkas.
„Klaipėdos naftos“ kapitalizacija šiuo metu siekia 472 mln. litų. Valstybė valdo 70,6 proc. “Klaipėdos naftos“ akcijų, dar 10 proc. priklauso “Achemos grupei”, o likusios – smulkiesiems akcininkams.
Investuotojų asociacija yra didžiausia smulkiuosius investuotojus vienijanti organizacija Lietuvoje. Investuotojų asociacija užsiima jų teisių gynimu bei atstovavimu, organizuoja renginius nariams, kurių metu siekiama ugdyti investuotojų kompetenciją ir suvokimą apie finansų rinkas.
Bendrovė vėliau patikslino, kad siūlys AB „Klaipėdos nafta“ akcininkams priimti sprendimus, kurie užtikrintų, kad visi bendrovės akcininkai turėtų galimybę dalyvauti didinant bendrovės įstatinį kapitalą ir išlaikyti turimą dalį bendrovės įstatiniame kapitale.
