Dėl perdavimo tinklų apribojimų šiais metais prognozuojamos skirtingos elektros energijos rinkos kainos Baltijos šalyse: Latvijoje ir Lietuvoje vidutiniškai 44 eurai/MWh (152 Lt/ MWh), o Estijoje vidutiniškai 41 euras/MWh (142 Lt/ MWh). Stabilių Skandinavijos elektros kainų prognozes lemia meteorologinės sąlygos, silpnėjančios pasaulio ekonomikos perspektyvos ir krintančios anglį bei dujas deginančių elektrinių gamybinių išlaidos.
„Jei išliks šilti orai ir padaugės kritulių, elektros energijos kainos ir toliau gali mažėti. Esminio elektros energijos vertės sumažėjimo ateityje neprognozuojama, nes tokie veiksniai kaip anglies dvideginio išmetimo kvotų kaina ar AE galingumo didinimas Skandinavijoje nebėra lemiami“, - teigia Gatis Junghanas, „Latvenergo“ Prekybos skyriaus vedėjas.
Anglies dvideginio išmetimo kvotų kaina jau sumažėjo iki tokio lygio, kai tolimesnis kvotų kainų mažėjimas daugiau nebeturės esminės įtakos elektros energijos gamybinėms sąnaudoms. Taip pat ir AE galingumas Skandinavijoje jau artėja prie 90 proc. ir rizika, kad kainos staigiai pakils, artėja prie nulio.
Pasak G. Junghano, į Baltijos regiono šalis 2012 m. numatomas du kartus intensyvesnis elektros energijos importas iš Rusijos ir Skandinavijos, nei per paskutinius dvejus metus. 2010 m. Baltijos regiono šalyse pagamintos elektros energijos apimtys siekė 88 proc. bendro elektros energijos suvartojimo. Prognozuojama, kad 2012 m. Baltijos regiono elektrinės pagamins apie 70–75 proc. bendro elektros energijos suvartojimo.
Elektros gamybos apimtys šiais metais mažės dėl mažesnės Baltijos regiono šalių bendros šilumos ir elektros energijos gamybos. Pagrindinės priežastys: 20 proc. mažesnė Narvos elektrinių gamyba dėl išmetimų apribojimo, 15 proc. mažesnė Dauguvos HE gamyba, kuri paskutiniais metais dėl padidėjusio vandens lygio viršijo normalią, ir 10 proc. mažesnė šiluminių elektrinių gamyba Lietuvoje dėl sumažėjusių subsidijų.
