Šiuo metu ES pinigais tokių darbų finansuoti negalima, nors labai dažnai infrastruktūrinių energetikos projektų įgyvendinimas yra susijęs būtent su žemės išpirkimu ir tai sudaro esminę projekto įgyvendinimo dalį, tradiciniame centro leidinyje "Energetinio saugumo akcentai" rašo ekspertas.
"Todėl pasiekti, kad žemės išpirkimas būtų pripažintas tinkamomis finansuoti išlaidomis - viena Lietuvos ir jos partnerių derybininkų užduočių", - teigia A.Molis.
Jis atkreipė dėmesį, kad šį rudenį Europos Komisija pasiūlė 2014-2020 metams skirti 50 milijardų eurų transporto, energetikos ir telekomunikacinių tinklų gerinimui.
Iš šios sumos beveik 9,1 mlrd. eurų turėtų būti skirta energetikos sektoriui. Tai rekordinė energetikos projektams įgyvendinti skiriama suma.
Anot A.Molio, Lietuvai palankūs keliami reikalavimai projektų finansavimui - neremiami ekonomiškai atsiperkantys projektai, o prioritetas teikiamas tiems projektams, kurie didina tiekimo saugumą, stiprina ES vidaus energetikos rinką ir yra regioniniai. Tai suteikia pranašumą planuojamai Lietuvos ir Lenkijos dujų jungčiai, galimai antrajai Lietuvos ir Lenkijos elektros jungčiai.
"Nepasinaudoti šiuo realiu instrumentu sprendžiant vieną didžiausių Lietuvos ir regiono iššūkių - neproporcingai didelę Lietuvai ir regiono šalims tenkančią energetikos projektų įgyvendinimo finansinę naštą - būtų klaida", - rašo A.Molis.