Už įstatymo svarstymą iš naujo balsavo 78, prieš – 3 Seimo nariai.
Prezidentė siūlo, kad galiotų dabartinė tvarka, kai principus nustato Vyriausybė, o metodikas ir kainas – VKEKK.
Šalies vadovė laikosi nuomonės, kad Seimo į įstatymą įrašyta nuostata suteikia galimybę politikams manipuliuoti rinkėjų nuotaikomis nustatant žemesnes, ekonominiais argumentais nepagrįstas, socialiai jautrių energetikos paslaugų kainas.
Vyriausiasis prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas taip pat sakė, kad Seimo priimtas įstatymas prieštarauja europinėms direktyvoms.
„Viena iš ES energetikos rinkos kūrimo nuostatų remiasi reguliatoriaus nepriklausomumo principu. Tokia formuluotė neatitinka reguliatoriaus nepriklausomumo vizijos, kurią ne kartą pažymėjo įvairios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos. Ten pabrėžiama, kad kainų reguliavimas turi būti skaidrus, nediskriminacinis, o kainų reguliavimo funkcija turi būti patikėta institucijai, kuri būtų nesusijusi su rinkos dalyviai ir kuriai turi būti garantuojamas nepriklausomumas“, - pristatydamas prezidentės veto Seimo nariams kalbėjo jis.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė ragino kolegas svarstyti įstatymą iš naujo: „Aš manau, kad Seimas suklydo, nes monopolistą turi reguliuoti nepriklausoma institucija, kokia iki šiol buvo VKEKK. Nesuprantu, kam tą funkciją reikia mėtyti Vyriausybei, nes mes galime iki to prisigyventi, kad prieš rinkimus sumažinsime kainas, norėdami įsiteikti rinkėjams ir labai didelius nuostolius paliksime kitoms kadencijoms”.
Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys nematė didelio skirtumo tarp institucijų.
„Aš nematau didelio skirtumo, nes tiek Vyriausybę, tiek VKEKK paskiria prezidentė. Iš esmės tas pats biznis, tik kitose rankose. Kad valstybė, būdama tokia maža, neturėtų savo energetikos politikos ir kad ji viską pavestų penkių žmonių komandai, manau, kad tai yra neteisinga“, – kalbėjo jis.
Seimo priimtą įstatymą taip pat kritikavo ir dabartinė VKEKK vadovė Diana Korsakaitė, ir buvęs šios institucijos vadovas Vidmantas Jankauskas . Jų nuomone, toks sprendimas atveria kelius politikams kainas reguliuoti remiantis ne ekonominiais, bet politiniais motyvais, pavyzdžiui, prieš rinkimus jas dirbtinai pamažinti.
