Už įstatymo priėmimą balsavo 92, prieš – 4, susilaikė 12 Seimo narių.

Naujasis įstatymas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiuo metu ir metodikas, ir kainas nustato VKEKK.

Tokį politikų užmojį kritikavo ir dabartinė VKEKK vadovė Diana Korsakaitė, ir buvęs šios institucijos vadovas Vidmantas Jankauskas . Jų nuomone, toks sprendimas atveria kelius politikams kainas reguliuoti remiantis ne ekonominiais, bet politiniais motyvais, pavyzdžiui, prieš rinkimus jas dirbtinai pamažinti.

Prieš priimant įstatymą „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai priklausantis Julius Veselka teikė pataisą, kuria atsisakoma Vyriausybės tvirtinamų metodikų, tačiau balsuodamas Seimas tam nepritarė.

„VKEKK yra sukurta tam, kad politika būtų atribota nuo įtakos kainoms ir kad ji dirbtų skaidriai, atsakingai, prisiimtų atsakomybę ir turėtų tam tikras teises. Iki šiol taip ir buvo. Dabar norima padaryti, kad metodiką tvirtina Vyriausybė, tada VKEKK tampa paprastais buhalteriais, kurie pagal metodiką paskaičiuoja. Taip išplaunama atsakomybė, aš siūlau padaryti, kaip yra pagal direktyvą, kad VKEKK būtų atribota nuo bet kokios politinės įtakos“, – savo siūlymą pristatė Seimo narys.

Ekonomikos komiteto vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kęstutis Masiulis tvirtino, kad komitetas nepritaria tokiai nuomonei, nes pateiktu projektu įgyvendinamas veiklų atskyrimo principas.

„Būtų ne visai logiška, kad pati institucija nusistato tvarką ir pagal ją nustatinėja kainas. Komitetas pritaria atskyrimo principui“, – teigė jis.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė piktinosi, kad tokiu sprendimu gali sulaukti bylos Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teisme.

„Mes norime padaryti tokią tvarką, kur ES būsime unikalūs ir lyginamės prie Baltarusijos. Mes turbūt gausime bylą iš ES Teisingumo teismo, nes mes Vyriausybei, kuri keičiasi kas kadenciją, atiduodame nustatinėti kainas. Pažiūrėkite, kokios yra pajėgos Energetikos ministerijoje, tai vėl samdyti advokatus ir mokėti milijonus, nes tam reikia gilaus išmanymo“, – kalbėjo Seimo narė.

Tuo metu Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys palaikė komiteto sprendimą: „Sakykite man, prašau, kaip atrodytų šokių projektas: Jurijus Smoriginas pats užsako muziką, pats pašoka, pats sau pakelia balą ir pats pasako, kokiu laiku rodyti. Tai čia lygiai tą patį pagal J. Veselką turėtų daryti VKEKK“.

Nepritarta ir švelnesnei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Česlovo Stankevičiaus pataisai, kad Vyriausybė tvirtintų tik metodikos principus, o ne pačią metodiką.

Politikai seniai bandė kainų nustatymą pasiimti sau

D. Korsakaitės nuomone, šiuo sprendimu siekiama, kad Vyriausybė galėtų kada panorėjusi manipuliuoti kainomis.

„Mano versija – siekiama daryti politines kainas, dabar to padaryti nepavyksta. Aš nesakau, kad juo bus būtinai naudojamasi, tačiau atveriamas kelias prieš rinkimus pamažinti, o po rinkimų padidinti (kainas – DELFI). Taip pat atsiranda galimybė tas pačias sąnaudas padalinti skirtingomis apimtimis, pavyzdžiui, koks nors verslas padengtų dalį kitų vartotojų sąskaitų. Dar vienas dalykas – atveriamas kelias legaliai arba pusiau legaliai per monopolinių paslaugų pajamas subsidijuoti projektus ir išlaidas, nesusijusius su reguliuojamų paslaugų teikimu, pavyzdžiui, pakamšyti biudžeto skylę“, – DELFI anksčiau komentavo ji.

Pašnekovė prisimena, kad dar šį rudenį Energetikos ministerija buvo siūliusi šilumos kainą mažinti 4 ct/kWh dalį „Lietuvos energijos“ dujų perduodant šilumos įmonėms, nors tai prieštarauja teisės aktams.

„Turėti tokį įrankį bet kuriai politinei valdžiai, nepriklausomai nuo jos spalvos, yra labai patogu. 15 metų VKEKK buvo pavesta tą instrumentą (metodikų tvirtino – DELFI) naudoti ir daryti ne politines, o ekonomines kainas. Per kažkokį neatsargumą jie buvo tai atidavę Komisijai, dabar atsiima atgal, kai pamatė, kad negali praeiti machinacijos. Pavyzdžiui, šį rudenį buvo pateikti 4 ct (mažinti šilumos kainą – DELFI), praėjusiais metais LESTO norėjo 80 mln. Lt nepagrįstai padidinti sąnaudas. Galime rasti ir daugiau pavyzdžių, iš kurių matyti, kad reguliatorius buvo ir yra nepalankus politikams“, – sakė D. Korsakaitė.

Buvęs VKEKK pirmininkas Vidmantas Jankauskas, šiuo metu dirbantis ekspertu ES projekte, skirtame rytinėms ES kaimynėms, tvirtina, kad toks sprendimas aiškiai prieštarauja vadinamajam trečiajam ES energetikos paketui, kurį Vyriausybė yra pasižadėjusi įgyvendinti.

„Trečiajame pakete pasakyta, kad reguliuotojas turi būti nepriklausomas nuo politikų. Mano praktikoje politikai ne vieną kartą bandė susireguliuoti, buvo siūlymų, kad kainas turėtų nustatyti Seimas. Iš vienos pusės, Vyriausybei gerai turėti reguliuotoją, ant kurio gali visus šunis karti, bet iš kitos pusės, jie patys nori demonstruoti gerumus prieš rinkimus. Yra pavojus, kad kainos gali tapti politinėmis, susijusiomis su rinkimų ciklu“, – kalbėjo V. Jankauskas.

Pasak jo, su tokiais ketinimais Lietuva artėja prie Baltarusijos, kur kainas nustato valstybė.

„Galiu papasakoti apie Ukrainą, kur yra įkurta reguliavimo institucija, tačiau politikai sugebėjo įkišti, kad ši institucija kainas paskui turi suderinti su Vyriausybe. Nereikia toli eiti, nes Baltarusijoje nėra jokio reguliuotojo – Vyriausybė viską reguliuoja. Akivaizdžiai einama į priešingą pusę. Pikčiausia, kad pareiškiama, jog mes esame patys geriausi, patys sąžiningiausi, įgyvendinsime trečiąjį paketą, išskaidysime dujų įmonę. Tokiu atveju turime elgtis nuosekliai, stiprinkime reguliuotoją, kad jis būtų nepriklausomas. Dabar išeina, kad vienoje vietoje einama teisinga kryptimi, o kitoje – į Rytus“, – sakė V. Jankauskas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją