Penktadienį Seimas po svarstymo pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kuriose numatyta, kad Energetikos ministerijos teikimu, Vyriausybė tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus ir metodikas. Remiantis jomis, kainas liktų nustatyti VKEKK. Šiuo metodikas tvirtina ir kainas nustato VKEKK.

„Jeigu kalbėtume žmogiškai, tai gile mes vadiname gilę su kepurėle, o dabar iš mūsų paimamas kūnas ir paliekama tik kepurėlė. Tokio daikto nebegali vadinti gile. Taigi ir mūsų negalėsime vadinti reguliatoriumi, mes būsime tik inspektoratas. Reguliatorius nustato taisykles, pagal kurias turi veikti ūkio subjektai. Jeigu iš reguliatoriaus atimi taisyklių nustatymo trečiajai šaliai funkciją, išeina, kad ir reguliatoriaus nebėra“, – DELFI tokį Seimo ketinimą komentavo VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė.

Jos nuomone, šiuo siūlymu siekiama, kad Vyriausybė galėtų kada panorėjusi manipuliuoti kainomis.

Diana Korsakaitė
„Mano versija – siekiama daryti politines kainas, dabar to padaryti nepavyksta. Aš nesakau, kad juo bus būtinai naudojamasi, tačiau atveriamas kelias prieš rinkimus pamažinti, o po rinkimų padidinti (kainas – DELFI). Taip pat atsiranda galimybė tas pačias sąnaudas padalinti skirtingomis apimtimis, pavyzdžiui, koks nors verslas padengtų dalį kitų vartotojų sąskaitų. Dar vienas dalykas – atveriamas kelias legaliai arba pusiau legaliai per monopolinių paslaugų pajamas subsidijuoti projektus ir išlaidas, nesusijusius su reguliuojamų paslaugų teikimu, pavyzdžiui, pakamšyti biudžeto skylę“, – kalbėjo D. Korsakaitė.

„Energetikos sektorius priklauso valstybei, savininko teises įgyvendina Vyriausybė per Energetikos ministeriją. Taigi, pavyzdžiui, atsitinka bėda su biudžetu ir tokios didelės įmonės kaip „Lietuvos energija“, „Litgrid“, LESTO gali pademonstruoti, kad turi sąnaudas, remdamosis Vyriausybės metodika, jas įtraukti į kainą ir taip į biudžetą galima ištraukti visai nemažai pinigų“, – galimą grėsmę įvardijo ji.

Pašnekovė prisimena, kad dar šį rudenį Energetikos ministerija buvo siūliusi šilumos kainą mažinti 4 ct/kWh dalį „Lietuvos energijos“ dujų perduodant šilumos įmonėms.

„Turėti tokį įrankį bet kuriai politinei valdžiai, nepriklausomai nuo jos spalvos, yra labai patogu. 15 metų VKEKK buvo pavesta tą instrumentą (metodikų tvirtino – DELFI) naudoti ir daryti ne politines, o ekonomines kainas. Per kažkokį neatsargumą jie buvo tai atidavę Komisijai, dabar atsiima atgal, kai pamatė, kad negali praeiti machinacijos. Pavyzdžiui, šį rudenį buvo pateikti 4 ct (mažinti šilumos kainą – DELFI), praėjusiais metais LESTO norėjo 80 mln. Lt nepagrįstai padidinti sąnaudas. Galime rasti ir daugiau pavyzdžių, iš kurių matyti, kad reguliatorius buvo ir yra nepalankus politikams“, – sakė D. Korsakaitė.

Tuo metu vienas iš pataisų siūlytojų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vaidotas Bacevičius tvirtino, kad priėmus sprendimą, būtų įgyvendintas valdžių atskyrimo principas.

„Sprendimų priėmėjas ir bylos teisėjas negali būti ir taisyklių kūrėjas. Valdžių padalijimo principas mus įpareigoja tuos dalykus atskirti. Seimas dalyvauja energetikos politikos formavime priimdamas įstatymus, Vyriausybė turėtų nustatyti metodiką arba taisykles, o VKEKK turėtų tvirtinti kainas. VKEKK negali pati sau nusistatyti metodikų, pagal kurias po to priiminės sprendimus“, – po balsavimo Seime kalbėjo jis.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas šiuose planuose taip pat neįžvelgia problemos.

„Mes, ministerija, esame neutralūs – teikėme įstatymų projektus be šios pataisos, tačiau galiu pasakyti, kad turėtų būti teisingai sudėtos visos atsvaros nustatant reguliavimą. Matyt, reikia atskirti strategiją, kurią formuoja ir įgyvendina Energetikos ministerija, kuri nesikiša į kainų nustatymą. Pati reguliuojanti institucija turi būti nepriklausoma ir ji turi turėti visas galias nustatyti teisingą kainą, o metodika yra trečiosios šalies dalykas“, – žurnalistams tvirtino jis.

Ministras sakė neįžvelgiantis problemų, kad ministerija valdo įmones, o Vyriausybė tvirtins jų kainų nustatymo metodiką.

„Manau, kad toks subalansavimas tarp trijų institucijų: ministerijos, reguliuotojo ir Vyriausybės, kuri tvirtintų metodikas, būtų pats teisingiausias modelis. Kaip yra galių padalijimas tarp Prezidentūros, Vyriausybės ir Seimo. Tai nebūtų ministerijų tvirtinamos metodikos, jas tvirtintų Vyriausybė. Vyriausybė turi turėti galių reguliuoti situaciją, nes svarbu ne tik įmonių, kurias turi valstybė, būklė, bet lygiai taip pat svarbu apginti ir vartotojų interesus. Kartais pačios metodikos ir jų įgyvendinimas jiems būnant vienose rankose sukelia tam tikras abejones“, – kalbėjo A. Sekmokas.

Artėjame prie Baltarusijos

Pataisas svarstant Seime „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Julius Veselka piktinosi, kad Vyriausybei ėmus tvirtinti metodikas, VKEKK nebereikės.

„Visur buvo, kad Vyriausybė tik patvirtina metodikos principus, o VKEKK specialistai paruošia pačią metodiką pagal patvirtintus principus. Dabar padarėme, kad Vyriausybė tvirtina visą metodiką. Tada kam reikalinga Komisija? Sukuriame programinę įrangą ir visas kainas nustatome automatiškai. Principus turėtų tvirtinti Vyriausybė, kaip yra ir Šilumos ūkio įstatyme, o pačią metodiką tvirtintų VKEKK, kad būtų atribota politinė įtaka specialistams. Kainos negali būti reguliuojamos pagal politines pažiūras“, – dėstė jis.

Buvęs VKEKK pirmininkas Vidmantas Jankauskas, šiuo metu dirbantis Europos Sąjungos (ES) ekspertu projekte, skirtame rytinėms ES kaimynėms, laikosi nuomonės, kad politikai tokiais siūlymais žengia žingsnį atgal.

„Tai galima vertinti tik neigiamai. Bandoma grįžti atgal. Esminis dalykas, kad VKEKK – nepriklausomas arbitras, o dabar išeina tarsi negražus grįžimas atgal – įmonės suvalstybinamos, vyksta nacionalizacija, o kartu iš nepriklausomo reguliuotojo Vyriausybė bando perimti funkcijas. Reguliuotojas ir yra tam sukurtas, kad jis būtų nepolitinis, nebūtų tiesiogiai susijęs su turto savininku, o Vyriausybė dabar yra pagrindinis turto savininkas“, – DELFI komentavo jis.

Buvusio ilgamečio VKEKK pirmininko nuomone, tai aiškiai prieštarauja vadinamajam trečiajam ES energetikos paketui, kurį Vyriausybė yra pasižadėjusi įgyvendinti.

„Trečiajame pakete pasakyta, kad reguliuotojas turi būti nepriklausomas nuo politikų. Mano praktikoje politikai ne vieną kartą bandė susireguliuoti, buvo siūlymų, kad kainas turėtų nustatyti Seimas. Iš vienos pusės, Vyriausybei gerai turėti reguliuotoją, ant kurio gali visus šunis karti, bet iš kitos pusės, jie patys nori demonstruoti gerumus prieš rinkimus. Yra pavojus, kad kainos gali tapti politinėmis, susijusiomis su rinkimų ciklu“, – kalbėjo V. Jankauskas.

„Turime Vilniaus savivaldybės pavyzdį, kuri prieš rinkimus tempė perskaičiuoti šilumos kainas. Tos kainos buvo taip nutęstos, kad paskui likusį gabalą reikėjo pridėti prie kitų kainų, kurios turėjo jau mažėti, bet dėl to didėjo. Tokiu atveju ir įmonėms yra žala, kai jos tampa nuostolingomis, ir vartotojams jokio džiaugsmo, nes po to reikia dvigubai mokėti“, – kelerių metų istoriją priminė pašnekovas.

Pasak jo, su tokiais ketinimais Lietuva artėja prie Baltarusijos, kur kainas nustato valstybė.

„Galiu papasakoti apie Ukrainą, kur yra įkurta reguliavimo institucija, tačiau politikai sugebėjo įkišti, kad ši institucija kainas paskui turi suderinti su Vyriausybe. Nereikia toli eiti, nes Baltarusijoje nėra jokio reguliuotojo – Vyriausybė viską reguliuoja. Akivaizdžiai einama į priešingą pusę. Pikčiausia, kad pareiškiama, jog mes esame patys geriausi, patys sąžiningiausi, įgyvendinsime trečiąjį paketą, išskaidysime dujų įmonę. Tokiu atveju turime elgtis nuosekliai, stiprinkime reguliuotoją, kad jis būtų nepriklausomas. Dabar išeina, kad vienoje vietoje einama teisinga kryptimi, o kitoje – į Rytus“, – sakė V. Jankauskas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją