„Tai yra bendrovės, veikiančios ekonominiais komerciniais pagrindais, pranešimas, kurį mes analizuosime. (...) Norėčiau atkreipti dėmesį į antrą pranešimo dalį, kad su „Inter RAO“ (Rusijos bendrove – DELFI) derybos yra nutraukiamos dėl elektros pirkimo iš Kaliningrado atominės elektrinės. Manyčiau, kad tai šios elektrinės ekonominę perspektyvą daro visiškai nebeaiškią. Mūsų strateginiai tikslai nesikeičia“, – penktadienį žurnalistams sakė A. Kubilius.
Premjeras nesileido į diskusijas, ar šis lenkų sprendimas galėtų būti susijęs su suprastėjusiais Lietuvos santykiais su kaimynine šalimi.
„Aš raginu jus skaityti tai, kas parašyta. Skaitau sakinį, kuris paskelbtas spaudoje: „Atsižvelgiant į sąlygas, kurios pasirodė nepriimtinos dabartiniu metu“, pabrėžiu žodžius „dabartiniu metu“, ir atsižvelgiant į mūsų grupės kitus svarbius projektus, nusprendėme įšaldyti dalyvavimą šioje programoje prieš priimant formalius įsipareigojimus“, – į klausimą, ar lenkų sprendimui įtakos galėjo turėti pablogėję santykiai, atsakė A. Kubilius.
Jis priminė, kad su Latvijos premjeru susitikimas dėl naujos jėgainės statybų vyko praėjusią savaitę.
Energetikos ministras situacijos taip pat nedramatizuoja ir tvirtina, kad vieno partnerio pasitraukimas nėra kritinis.
„Tai yra įmonės pozicija. Įmonė pagal savo turimus duomenis nusprendė kol kas sustabdyti dalyvavimą, bent jau taip skamba tekstas. Daugiau kitos informacijos be teksto, kurį gavo iš Lenkijos, mes neturime. Turime gerbti kiekvieno partnerio apsisprendimą. Vieno partnerio vienoks ar kitoks apsisprendimas nėra kritinis, mes toliau sieksime savo tikslų. Toliau vyksta darbas su regioniniais partneriais, su strateginiu investuotoju“, – penktadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė jis.
Ministras nesiėmė vertinti, ar toks pranešimas negalėtų būti derybinė lenkų pozicija.
„To negalėčiau nei patvirtinti, nei paneigti. Pats terminas, kad jie suspenduoja dalyvavimą, yra ne visiškai įprastas, negaliu jo pakomentuoti, bet gali būti ir tas. Negalėčiau pasakyti, kas jų netenkina, nežinau“, – kalbėjo A. Sekmokas.
Ministras taip pat nesiėmė vertinti, ar čia nėra politinis sprendimas.
„Mano nuomone, įmonių sprendimai negali būti politiniai. Galime daryti įvairias prielaidas, bet aš noriu manyti, kad įmonės sprendimas turi būti paremtas ekonominiais dalykais ir neturėtų būti politinis“, – dėstė A. Sekmokas.
Jis svarstė, kad lenkams galbūt darbų tempas buvo per spartus.
„Iki šiol turėjome labai aktyvų Baltijos šalių norą dalyvauti. Partneris iš Lenkijos buvo mažiau aktyvus, galbūt labai aktyvus Baltijos šalių dalyvavimas neatitiko jų galimų tempų, galbūt jie yra nepasiruošę judėti tokiu sparčiu tempu, kokiu mums reikia judėti toliau, kad projektą įgyvendintume laiku“, – dėstė A. Sekmokas.
Ministras teigė neturįs daugiau informacijos apie lenkų sprendimą.
Pasak A. Sekmoko, jungčių su Lenkijai projektui politinių kliūčių nėra.
„Aš neabejoju, kad Lenkija ir toliau išliks mūsų strateginis partneris energetikos srityje. Toliau vyksta „Litpolink“ projekto įgyvendinimas, mes nematome jokių politinių kliūčių ar barjerų, kurie trukdytų. Projektas tęsiasi, atliekami konkretūs darbai, iš Lietuvos pusės išperkamos žemės ar kitoks jų teisinis įforminimas, neabejoju, kad tie patys procesai vyksta ir Lenkijos pusėje, juo labiau, kad ji gavo europines lėšas, susijusias su šiuo projektu“, – kalbėjo ministras.
Laiškas buvo netikėtas
„Projektas atrodytų visiškai taip pat, tik be vieno partnerio. Gali būti ir kitas (partneris – DELFI), tačiau kol kas mes deramės su tais regioniniais partneriais ir strateginiu investuotoju, su kuriais ir dirbome. Mes rengiame bendrą atsakymą į šį laišką. Tikrai norime žinoti, kokios netenkina iki šiol normaliai dirbusių partnerių. Gavau laišką, kuris buvo netikėtas“, – žurnalistams sakė jis.
R. Vaitkus tvirtino, kad ir toliau bus laikomasi numatyto darbų grafiko.
„Aš manau, kad šis projektas įmanomas su ta sudėtimi, kuri yra dabar“, – teigė VAE vadovas.
Lietuva kartu su Lenkija, Latvija ir Estija VAE planavo pastatyti iki 2020 m.
Strateginiu investuotoju į ją pasirinktas Japonijos koncernas „Hitachi-GE“. Koncesijos sutartį su juo planuojama pasirašyti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.
Skaičiuojama, kad VAE statybos kainuos iki 5 mlrd. eurų (per 17 mlrd. Lt).
