„2016 m. pirmasis atominės elektrinės reaktorius gamins elektrą ir patieks ją į tinklus. (...) Antrasis blokas pas mus suplanuotas 2018 m.“, – trečiadienį Vilniuje „Rusijos-Baltijos media centro" surengtoje apvaliojo stalo diskusijoje „Atominės energetikos plėtros perspektyvos Europoje po avarijos Japonijoje: Baltijos jūros regionas“ sakė S. Bojarkinas.

Jis tvirtino, kad į Baltijos AE ir naujai planuojamas elektros jungtis su Lenkija ir Vokietija kviečiami investuoti ne tik tarptautiniai investuotojai, bet ir kaimyninių šalių energetikos įmonės.

S. Bojarkino teigimu, Baltijos AE elektros kilovatvalandės savikaina bus 3,5 JAV dolerio centai (8,9 lietuviški centai), o po 15 metų – 1 JAV dolerio centas (2,55 lietuviški centai).

Pasak „Rosatom“ atstovo, skaičiavimai rodo, kad 2020 m. regione bus toks elektros poreikis, kad vietos užteks trims planuojamoms jėgainėms: Visagino, Baltijos ir Baltarusijos.

Lietuvių pasirinkimą vadino pavojingu

Prieš prasidedant diskusijai jos dalyviams buvo perskaitytas Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko Roko Žilinsko pranešimas, kuris diskusiją vadino kampanija, siekiant populiarinti Baltijos AE ir ragino surengti viešus projekto svarstymus, kaip to reikalauja Jungtinių Tautų konvencija.

Reaguodamas į šį pranešimą S. Bojarkinas tvirtino, kad „Rosatom“ yra pakankamai atvira, pateikia visus atsakymus ir ragino Lietuvą pateikti atsakymus dėl Visagino AE.

„Aš norėčiau pabrėžti, kad „Rosatom“ atvirumo politika yra įprasta organizacijoms, kurios vykdo veiklą atominėje energetikoje. Mes labai tikimės, kad Lietuvos kolegos bus tokie pat atviri ir suteiks mums atsakymus į mūsų užduotus klausimus dėl statomos Visagino AE. Deja, mes negavome informacijos į užduotus klausimus, o mus labai neramina sprendimas Europos centre statyti verdančio vandens reaktorių. Noriu priminti, kad toks reaktorius pasaulyje stato tik viena šalis – Japonija. Noriu pasakyti, kad statė, nes dabar ji nestato. (...) Visas pasaulis jų jau seniausiai atsisakė, be to, jie labai pigūs ir pavojingi“, – tvirtino jis.

Pasak „Rosatom“ atstovo, toks reaktorius yra pigesnis.

„Mes uždavėme šiuos klausimus Lietuvos Energetikos ministerijai ir labai tikimės, kad sulauksime atsakymų, kuo Lietuvos kolegos rėmėsi savo jėgainei rinkdami tokią pavojingą technologiją“, – teigė S. Bojarkinas.

Tuo metu R. Žilinskas savo pranešime tvirtino, kad prieš rengiant viešas diskusijas Rusijai derėtų pasikviesti Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) misiją įvertinti statyboms parinktos aikštelės, pateikti Lietuvai oficialius atsakymus į esminius klausimus: dėl aikštelės parinkimo kriterijų, dėl elektrinės atsparumo žemės drebėjimams ir poveikio Nemuno upės baseinui, dėl planuojamo branduolinių atliekų gabenimo Baltijos jūra, dėl pasirengimo galimoms avarijoms bei evakuacijai Lietuvos teritorijoje ir daugelį kitų klausimų, kuriuos Vilnius ne kartą oficialiai perdavė Maskvai, bet jie taip ir liko deramai neatsakyti.

„Rosatom“ nėra ta institucija, su kuria galėtume diskutuoti ir tikėtis įtikimų atsakymų į Lietuvai rūpimus klausimus dėl Baltijos AE poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste. Tokiuose pokalbiuose Rusijai turėtų atstovauti vyriausybė, o apie ką Seimo nariai galėtų kalbėtis su įmonės atstovais? Apie elektrinės pamatų cemento kokybę?“, – išplatintame pranešime retoriškai klausia R. Žilinskas.

Vadina propaganda

Tomas Janeliūnas
Foto: A.Solomino nuotr.

Kritiškai Vilniuje rengiamą diskusiją vertina ir politologas Tomas Janeliūnas. Jis ją vadina daugiau nei Rusijos energetikos korporacijos „Rosatom“ viešųjų ryšių kampanija siekiant reklamuoti Kaliningrado srityje planuojamą statyti atominę elektrinę. Objektą, kuris plėtojamas pažeidžiant tarptautinę teisę.

„Susidaro įspūdis, kad Rusija nori, kaip visuomet, kirsti sienose langus ir per juos laipioti, o ne mandagiai, kaip visame civilizuotame pasaulyje, įeiti pro jau egzistuojančias duris. Turiu galvoje tai, kad Rusija tik deklaruoja siekį laikytis tarptautinių konvencijų, prieš tai jas pažeisdama, pavyzdžiui, nestatyti branduolinių objektų, kol nebus užbaigtas poveikio aplinkai vertinimo procesas. Tačiau rusai į Lietuvą atvyksta, švelniai tariant, reklamuoti objektą, kuris yra plėtojamas pažeidžiant tarptautinę teisę, ir vykdyti pigią viešųjų ryšių akciją", - Eltai sakė T. Janeliūnas.

Pasak jo, "Rosatom" turi ne šou organizuoti, o atsakyti į Lietuvos keliamus klausimus nevengdamas jų. Logiškai mąstant, Rusija pirma turi pateikti atsakymus į ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui aktualius klausimus, tada bus galima diskutuoti.

T. Janeliūnas pabrėžia, kad Rusijos pozicija mažų mažiausiai stebina, nes atlikti visus būtinus statybų aikštelės tyrimus, laikytis tarptautinių konvencijų ir branduolinės saugos standartų, pakviesti TATENA misiją nėra sunku. Galiausiai, branduolinės saugos užtikrinimas turi rūpėti pačiai Rusijai, kuri žino, ką reiškia branduolinė katastrofa.

„Rusijos pastangos pačioje Lietuvoje reklamuoti naująjį atominės elektrinės projektą Kaliningrade yra ne kas kita, kaip propagandinės pastangos mažinti Lietuvos politikų ir visuomenės paramą Lietuvos atominės elektrinės statybai. Bandoma įtikinti lietuvius, kad jiems neverta gaišti laiko ir skirti investicijų į didžiulės svarbos projektą, nes neva Kaliningrade elektrinė atsiras anksčiau ir regione atominių elektrinių bus per daug. Tai tiesmukas propagandinis spaudimas, nes Rusija tikrai nenori Lietuvoje matyti atominės elektrinės. Vietoj to siekiama ir toliau palikti Lietuvą priklausomą nuo rusiškos elektros energijos", - pabrėžia politologas.

Dar vienas itin svarbus klausimas - kur Rusija planuoja dėti Kaliningrado srityje pagamintą elektros energiją? Šiuo metu Kaliningrado srityje jau yra elektros energijos perteklius, o jungčių pagamintos elektros energijos eksportui vis dar nėra. Visi Rusijos nurodomi elektros jungčių projektai elektros iš Kaliningrado AE eksportui tebėra vienašališkų deklaracijų lygio.

T. Janeliūno teigimu, atliekamų darbų kultūra ir priežiūra irgi yra vienas svarbių aspektų kalbant apie branduolinę saugą. Labai neramu darosi, kai skaitome ir matome, kas iš tikro vyksta ir kaip skiriasi norai nuo realybės.

Jis primena, kas vyksta analogiškoje atominėje elektrinėje, statomoje prie Sankt Peterburgo (Sosnovij Boro vietovėje statoma Leningrado AE-2). Šių metų vasarą ten įvyko rimtas incidentas, kokio nebuvo per visą Rusijos ir Sovietų Sąjungos istoriją - sugriuvo statomos AE apsauginio gaubto konstrukcijos (tai yra esminis AE saugos elementas!). Spauda jau daug kartų skelbė apie ten vyraujantį chaosą: nuolatiniai pažeidimai, korupcija, statybininkai dirba vergiškomis sąlygomis ir t.t.

„Turbūt nėra ko stebėtis, nes valstybinė korporacija "Rosatom" pati vykdo projektą, pati parenka generalinį rangovą, pati moka už darbą ir pati save kontroliuoja - taip susidaro uždaras ciklas.

Visiškai suprantama oficiali Lietuvos pozicija - negalima tylėti, kai analogiškos AE yra planuojamos statyti prie Lietuvos sienų. Ne tik Lietuva, bet ir visas Baltijos jūros regionas turėtų sunerimti, nes tai yra būtent tas regionas, kuris pirmiausia pajaustų didžiausią bet kokios galimos avarijos poveikį", - pabrėžia politologas.