„Šios biržos sukūrimo pagrindinis tikslas – užtikrinti sąlygas elektros energijos ir šilumos gamybos įmonėms skaidriais, aiškiais ir visiems vienodais principais įsigyti biokurą, kuris yra naudojamas šilumos ir elektros gamybai. Tikimasi, kad įsteigus šią biržą, atsiras reali konkurencija šiuo metu dominuojantiems biokuro tiekėjams ir tai sąlygos biokuro kainų mažėjimą“, – DELFI sakė energetikos ministro Arvydo Sekmoko patarėjas Kęstutis Jauniškis.
Jo teigimu, tikimasi, kad santykinai mažėjant biokuro kainai, mažesnėmis kainomis bus pagaminta šilumos ir elektros energija.
Šiuo metu, pasak patarėjo, Energetinių išteklių rinkos įstatymo projektas yra derinimo stadijoje ir iki gruodžio 1 d. turėtų būti pateiktas Vyriausybei. Biržos kūrimą numatanti koncepcija patvirtina rugsėjį.
„Tikimės, kad Seimas priims šį įstatymą dar iki Naujųjų metų, bet čia jau viskas priklauso nuo Seimo narių valios“, – teigė K. Jauniškis.
Biokuro birža turėtų būti energijos išteklių biržos dalis, kurioje taip pat ketinama prekiauti ne tik biokuru, bet ir gamtinėmis dujomis, naftos atsargomis, išvestinėmis elektros priemonėmis.
Įsigalėję keli žaidėjai
Gluosnius biokurui auginančios bendrovės „Renergija“ direktorius Donatas Gustas DELFI sakė laukiantis biokuro biržos, nes tikisi, kad sumažės rinkoje dominuojančių tiekėjų dalis.
„Dalyvausime, aš laukiu nesulaukiu tos biržos. Tikimės, kad tai tikrai padės sumažinti korupciją, nes dabar yra įsigalėjusios tos įmonės, kurios nuolat laimi konkursus ir sudaromos sąlygos tik joms laimėti. Tos įmonės palaiko labai glaudžius ryšius su savivaldybės vadovais ir jos pelnosi iš to, kad iš mažų ūkininkų supirkinėja pigią žaliavą, o parduoda už maksimaliai didelę kainą, kiek leidžia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Jų antkainiai yra 200 proc. ir daugiau”, – kalbėjo jis.
Pasak pašnekovo, dvi bendrovės „Fortum šiluma“ ir „Bionovus“ užima didžiausią rinkos dalį.
Tuo metu biokurą gaminančios bendrovės „Ragirama“ direktorius Mindaugas DELFI sakė, kad jo vadovaujama įmonė biržoje dalyvaus, tačiau jis negalėjo pasakyti, kokią įtaką tai turės rinkai.
„Kai dalyvausime, tada ir pamatysime“, – teigė jis.
Energetinius žilvičius auginančios bendrovės „Jūsų sodui“ direktorius Petras Basalykas mano, kad naudos iš būsimos biokuro biržos bus.
„Žmonės žinos kainas, gamybos apimtys, nes dabar niekas net ir apimčių nežino, kiek to biokuro Lietuvoje pagaminta ir kiek jo reikia“, – DELFI sakė jis.
Kai kurie mažesni gamintojai apskritai pripažino pirmą sykį girdintys apie tokius planus.
Reikėtų skirstyti regionais
„Šiandien asociacijoje mes turime apie 20 įmonių, kurios gamina biokurą ir man žinoma dar apie 10 įmonių, kurios nepriklauso asociacijai. Taigi yra 30 gamintojų. Didesnieji tiekėjai dažnu atveju yra ne gamintojai, o tik tiekėjai. Jie gauna kurą iš kitų šaltinių ir jį perparduoda turėdami kontraktą. Kodėl kai kurie kontraktai būna vienose rankose? Paaiškinimas yra, kad didesnės kompanijos gali prisiimti tam tikrus įsipareigojimus prieš didesnį vartotoją. Mano supratimu, ministerija galbūt geriau žiūrėtų situacija pačiu pirkimo momentu, o ne galvotų, kad birža padės kažką išspręsti“, – sakė jis.
Asociacija, pasak jo, palaiko biokuro biržos idėją ir dėl galimo didesnio skaidrumo, ir dėl galimybės įmonėms parduoti kurą, kurį jos pagamina, bet tuo metu negali parduoti, nes, pavyzdžiui, pralaimi konkursą.
Tačiau R. Lapinskas pabrėžė, kad kuriant biokuro biržą reikia vadovautis kitais principais, nei yra elektros biržoje. Asociacijos nuomone, birža galėtų būti informacinė bazė, kurioje prekyba vyktų regioniniu pagrindu suskirsčius Lietuvą į keturis-šešis regionus. Kiekviename jų formuotųsi to regiono pasiūla, paklausa ir kaina.
„Biokuras yra absoliučiai regioninis kuras. Niekada nebus taip, kad skiedra būtų vežama iš Mažeikių į Ignaliną arba tai būtų didžiausia kvailystė. Jeigu atsiras pigaus kuro Skuode, tai visiškai nereiškia, kad „Vilniaus energija“ jį turės nupirkti, nes vežant iš Skuodo tas kuras bus dvigubai brangesnis nei perka pati „Vilniaus energija“. Biokuras yra regioninis kuras, geriausiu atveju jis turi būti vežamas iki 100 km atstumu“, – tvirtino pašnekovas.
Jo teigimu, kai kuriose Lietuvos vietose biokuras yra brangesnis nei kitur: Vakarų Lietuvoje, nes yra galimybę jį išvežti per Klaipėdos uostą, Marijampolėje, nes ten nėra miškų ir yra didelė medienos bendrovė „Girių bizonas“. Nuolat aukštesnė biokuro kaina yra ir Vilniuje.
„Mano supratimu, tai paaiškinama tuo, kad yra didžiulis pirkėjas „Vilniaus energija“, kuris kurą veža ir 150 km atstumu“, – sakė asociacijos prezidentas.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, šių metų rugsėjį biokuras kainavo 539-1189 Lt už toną naftos ekvivalento.
Tuo metu 1000 kubinių metrų dujų kainavo 1304,98 Lt.
