Raseinių gyventojams šilumą tiekiančios bendrovės „Raseinių šilumos tinklai“ direktorius Stanislovas Bartkus sako, kad įsiskolinimo už šilumą problema vyrauja jau ne vienerius metus.
„Pastarąjį dešimtmetį nuo Rusijos krizės vartotojų įsiskolinimas kaip problema buvo. Iki dabartinės 2008 metų krizės įsiskolinimas mažėjo, tačiau po šios finansinės krizės situacija vėl pablogėjo. Dabar ji per vasarą stabilizavosi: tiek praėjusiais, tiek šiais metais iki šildymo sezono pradžios gyventojai susimažino skolas“, - sakė šilumininkas.
Nors, pašnekovo teigimu, šilumos kaina vietiniams gyventojams yra apie 10 proc. mažesnė nei vidutinė kaina Lietuvoje, iš bendrovės aptarnaujamų apie 3 tūkst. vartotojų daugiau kaip 500 yra skolingi už šilumą.
Palengvinant įsiskolinusių bendrovei klientų naštą, Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu būstų gyventojai, iki šių metų gruodžio 1 dienos sumokėję sukauptus įsiskolinimus, galės būti atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo.
„Tai yra mūsų pirmas toks bandymas. Mes kviečiame mūsų vartotojus, kurie turi įsiskolinimo problemą, tokiu būdu ją padengti. Mes taip pat prognozavome, kad galbūt apie 10 procentų galėtų susidomėti šiuo siūlymu“, - pasakojo S. Bartkus.
Anot pašnekovo, toks sprendimas, skatinantis gyventojus kuo greičiau panaikinti šilumos skolos problemą, naudingas ir pačiai įmonei: delspinigiai sudaro vieną dešimtąją dalį bendros skolos, todėl paaukojus vieną delspinigių litą atsiimti devynis būtų ekonomiškai efektyvus būdas, kuris paskatintų didesnių įplaukų į įmonės sąskaitą atsiradimą.
„Tai galbūt padidintų įmonės išlaidų dydį ta viena dešimtąja dalimi, bet toks praradimas situaciją labai pagerintų: devynios dešimtosios – į kasą, vieną dešimtąją – prarandame. Tai būtų realūs pinigai, kuriais įmonė galėtų disponuoti įsigyjant kurą arba spręsti kitus klausimus“, - teigė šilumininkas.
„Gyventojai dažnai tik dejuoja dėl didelių šilumos kainų“
Bendrovės „Anykščių šiluma“ vadovas Virgilijus Vaičiulis skaičiuoja, kad iš turimų beveik 3 tūkst. vartotojų skolas turi apie 800. Anot jo, Anykščiai yra ketvirtas pagal šilumos brangumą miestas Lietuvoje, tačiau gyventojams palankesnių sąlygų sumokėti turimas skolas už šilumą nėra. Pašnekovo teigimu, bendrovė vadovaujasi Vyriausybės nutarimu.
„Turime juristą, kuris dirba su skolininkais: jeigu gyventojai geranoriškai sprendžia tą problemą, tai sudarome grafiką, per kiek laiko atsiskaitys, ir jei laikosi grafiko, tai viskas gerai, o jeigu nemoka, ignoruoja, paduodame į teismą“, - pasakojo V. Vaičiulis.
Anot jo, gyventojams tai yra veiksminga priemonė – jei nueinama iki teismo, jie stengiasi susimokėti, tačiau pašnekovas pripažįsta, kad yra ir piktybiškų vartotojų, kurių įsiskolinimai siekia po 10 ar 15 tūkst. litų.
V. Vaičiulio teigimu, Anykščių miestas šildomas dujomis, kurioms brangstant didėja kaina už šilumą, todėl vartotojų sąskaitos taip pat būna didelės. Bet „Anykščių šilumos“ vadovo nuomone, dalis skolininkų nemoka ne vien iš didelio vargo.
Pašnekovas išskyrė asocialius asmenis, kurie nesirūpina kompensacijomis ir ne visada žino, kad turi įsiskolinimų, taip pat gyventojus, negaunančius kompensacijų dėl įvairių priežasčių: „Tai 10 ha žemės, tai sodo namą turi. Jeigu turi turtą, tai privalai su juo tvarkytis – parduoti arba kažką daryti, kad susimokėtum. Ne pirmus metus dirbame ir matome, kas gali mokėti“, - atviravo šilumininkas.
Be to, V. Vaičiulio nuomone, gyventojai dažnai tik dejuoja dėl didelių šilumos kainų: „Jeigu žmogus vieną mėnesį sumokėjo 500 litų (už šilumą), tai šaukia, kad moka 500 litų už butą. Bet jis nepasako, kad tiek sumokėjo tik sausio mėnesį, o už spalį mokėjo 100 litų, už pusę balandžio mėnesio – 80 litų. Jei gauna kompensaciją, vis tiek garsiai šaukia, kad moka 500 litų, o iš tikrųjų – 60 litų“.
Bendrovės „Plungės šilumos tinklai“ direktorius Petras Piekus taip pat pripažįsta, kad vienintelis būdas kovoti su skolininkais yra teisinis. „Kitokių mes ir negalime (taikyti). Kas mums leista, ką privalome daryti, tą padarome. Primename jiems (skolininkams), kad galime atiduoti suvalgyti antstoliui, prašome, kad pasirašytų sutartis. O kur jau nieko negalime padaryti, per mėnesį po 30-50 atiduodame teismui“, - sakė jis.
Tačiau iš šilumą tiekiančios bendrovės turimų 5,5 tūkst. vartotojų apie 20 proc. yra įsiskolinusių. P. Piekaus teigimu, skolininkai visą laiką yra tie patys, todėl ir už skolas kapsintys delspinigiai naudos neduoda: „Delspinigių dalis nedidelė. Pagrindinių skolininkų, kur yra dalis ir beviltiškų, nieko mes nebeskaičiuojame“.
Pašnekovo nuomone, situacija lieka miglota: „Viskas paliekama mūsų įmonei spręsti. Faktiškai mes ir už kurą, ir už praleistas sąskaitas mokame delspinigius. Viskas yra prieš mus – žiūrima kaip į bet kurią įmonę. Ir niekam nepasakysi. Faktas tik – blogas direktorius“.
Dėl skolininkų didėja kilovatvalandės kaina
Šilumininkų atstovo teigimu, kiti būdai, leidžiantys mažinti skolininkų skaičių, yra tradiciniai: sudaromos sutartys, grąžinimo grafikai, o jeigu jau piktybiškai negrąžinamos skolos, tai šilumos tiekėjas neturi kitos išeities kaip kreiptis į teismą.
„Kadangi šilumos tiekimo įmonės priklauso savivaldybėms, tai sprendimai priklauso ir nuo savivaldybės veiksmų. Tačiau šilumos tiekimo įmonės geranoriškai žiūri į gyventojų atsiskaitymą už skolą ir jeigu mato, kad gyventojai tikrai turi problemų, bet nori tas skolas padengti, su jais sudaromos grąžinimo sutartys ir pagal tą grafiką gyventojai grąžina (skolas)“, - tvirtino V. Stasiūnas.
Pašnekovo teigimu, už pagamintą šilumą įmonėms reikia atsiskaityti su kuro tiekėjais per griežtai nustatytą terminą ir jei gyventojai tuo metu įsiskolina, šilumos tiekėjai neturi kitų pajamų kaip imti paskolą, kad sumokėtų už kurą.
„Kai gyventojai grąžina [skolas], tada įmonė skolą grąžina bankui. Bet už tą paskolą reikia mokėti palūkanas, todėl nemokių gyventojų problema iš dalies persikelia ir kitiems vartotojams, nes tai yra įskaičiuojama į šilumos kilovatvalandės kainos palūkanas. Tad kai ne laiku atsiskaitoma už šilumą, tai didina šilumos kilovatvalandės kainą“, - vertino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas.
