„Šie buitiniai šilumos skaitikliai nepriskiriami teisinei metrologijai. Šie skaitikliai gali būti naudojami kaip paskirstomieji, o ne atsiskaitomieji. Šilumos ūkio įstatyme parašyta, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas atsiskaitomiesiems šilumos, karšto vandens ir kitiems prietaisams. Čia tas pats kaip kai kuriuose daugiabučiuose esantys dalikliai yra tik paskirstomieji, taigi šiuo atveju šis skaitiklis atlieka daliklio funkcijas“, – DELFI aiškino Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininkas Algirdas Skripėta.

Jis tvirtina, kad liepą pranešimus apie būtiną patikrinimą gavę gyventojai buvo tiesiog suklaidinti.

„Jie buvo suklaidinti. Ir ūkio ministro pranešimas buvo, kad tiekėjai neklaidintų. Mes tada ir „Vilniaus energijai“, ir kitiems išsiuntinėjome raštus-pranešimus, kad jie neklaidintų vartotojų, nes vartotojai nėra įpareigoti tikrinti tiekėjų atsiskaitymams naudojamų matavimo priemonių“, – kalbėjo A. Skripėta.

Ūkio ministerija taip pat laikosi nuomonės, kad šių skaitiklių tikrinti nereikia.

Tuo metu gyventojams kyla klausimų, ką daryti tuo atveju, kai skaitikliai sugenda.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) narys Danas Janulionis tvirtino, kad nors šis klausimas nėra komisijos kompetencija, tačiau į juos kreipiasi pasimetę gyventojai.

Pavyzdžiui, vienas daugiabučio bendrijos pirmininkas nežino, kaip spręsti problemą, kai name pusė šių skaitiklių tiesiog neveikia.

„Kai jie neveikia, rodo nulį, o kai rodo nulį, mokėti nereikia. Bendrijos pirmininkas skundžiasi, kad Metrologijos inspekcija jiems išaiškino, kad skaitiklių tikrinti nereikia. Visi kiti namo gyventojai yra pasipiktinę, nes jiems reikia mokėti už kitus“, – sakė D. Janulionis.

Tuo metu Metrologijos inspekcijos viršininkas sako, kad dėl šios problemos tarpusavyje turėtų susitarti namo administratorius ir šilumos tiekėjas.

„Yra prižiūrinti įmonė, kuri eksploatuoja tuos skaitiklius, ji turėtų tartis su šilumos tiekėju, kaip daryti su šiais prietaisais. Jeigu nereikia metrologinės patikros, tai gyventojas įpareigotas prižiūrėti, kad skaitiklis veiktų, nebūtų pažeistas ar sugadintas. Iš metrologinės pusės niekas neįpareigotas prižiūrėti šių skaitiklių“, – komentavo jis.

Sąskaita – pagal įvadinio skaitiklio duomenis

Sostinėje šilumą tiekiančios bendrovės „Vilniaus energija“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas DELFI sakė, kad daugiabučiui sąskaita pateikiama pagal įvadinio skaitiklio duomenis, o sąskaitos padalijimas yra pačių gyventojų susitarimo reikalas.

„Mūsų tiekiam šiluma apskaičiuojama pagal įvadinį namo skaitiklį, tie duomenys padalijami vadovaujantis prie butų esančiais skaitikliais. Galutinė sąskaita namui yra lygi įvadinio skaitiklio parodymams, o kaip ji išdalijama, tai yra gyventojų susitarimas. Kalbant apie skaitiklius prie butų, kaip žinome, yra išaiškinta, kad jų tikrinti nereikia“, – komentavo jis.

Paklaustas, ar iš tiesų nerodant skaitikliui, namo administratorius ir šilumos tiekėjas turėtų susitarti, ką daryti, jis atsakė: „Verta prisiminti, kad prieš keletą savaičių Seimas priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytas Šilumos ūkio ir susijusių įstatymų pataisas, kuriomis dar aiškiau buvo nubrėžta šilumos tiekėjų ir namų administratorių atsakomybės riba – ji eina ties daugiabučio įvadu“.

Pačių gyventojų rūpestis

Kęstutis Karosas
Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas DELFI sakė manantis, kad vis dėlto praėjus šešiems metams po skaitiklio pastatymo, reikėtų jį patikrinti arba pakeisti.

„Skaitikliai yra nieko kito kaip tik pačių vartotojų nuosavybė, todėl jie turėtų spręsti, ką su jais daryti. (...) Paties skaitiklio galiojimo laikotarpis yra šešeri metai, kad pinigai nebūtų mėtomi be reikalo, aš manau, jie turėtų būti kas šešerius metus pakeičiami“, – teigė jis.

Pasak pašnekovo, jeigu skaitikliai neveikia, gyventojai turėtų patys jais pasirūpinti.

„Šiandien turėtų būti pačių gyventojų iniciatyva, galbūt ir administratorių. Jie turėtų žmonėms paaiškinti situaciją ir jeigu atsiranda skaitiklių, kurie neberodo, reikėtų su žmonėmis spręsti problemą, juos nuimti ir vežti taisyti arba patikrinti. Tačiau suprantate, kai leidžiama kažko nedaryti, tai nė vienas pilietis, kuris gali neišleisti pinigų, jų ir neišleis, nors pasekmės yra jam pačiam“, – komentavo K. Karosas.

Atrodo, kad ne iki galo susitarta

Tuo metu viename namų, kuriame įrengti šie skaitikliai, gyventojas Kęstutis sako su nerimu laukiantis sąskaitos už šildymą. Mat vasarą gyventojai buvo informuoti, kad iki šildymo sezono pradžios nepatikrinus skaitiklių, sąskaitos už šildymą bus skaičiuojamos pagal buto plotą.

„Naujiena tik ta, kad atėjo šildymo sezonas. Kai gausime pirmą sąskaitą už šildymą, tada ir paaiškės, kaip mokėsime. Nei iš administratorių, nei iš kitų nėra jokios raštiškos informacijos.
Žodžiu, visiška nežinomybė. Kiek susidariau įspūdį, tai pačios institucijos ne iki galo susitaria ir visi yra ganėtinai pasimetę“, – DELFI sakė Kęstutis.

Vilniuje iš viso yra apie 120 namų, kuriuose yra buitiniai šilumos skaitikliai. Dažniausiai tai yra naujos statybos būstai su individualia šilumos apskaita.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją