60 mln. barelių naftos rezervo paleidimas į rinką turėjo sumažinti naftos kainą, siekiančią 113 JAV dolerių (284 Lt) už barelį. Šis rezervas turėjo kompensuoti naftos iš pilietinio karo krečiamos Libijos trūkumą ir sumažinti nuogąstavimus, jog neramumai arabų pasaulyje gali išplisti ir neigiamai paveikti naftos rinką.
Tarptautinė energijos agentūra (TEA) neslėpė nerimaujanti, jog aukštesnė nei 100 dolerių už barelį naftos kaina nėra tvari ir žalinga pasaulinei ekonomikai.
Nuo to laiko pasaulio finansų perspektyvos iš esmės suprastėjo, o į rinką grįžo 430 tūkst. barelių Libijos naftos.
Taigi, logiška manyti, jog, atsižvelgiant į ką tik minėtus veiksnius, natūraliai naftos kainos turėtų kristi.
Nepaisant to, naftos kaina ir toliau laikosi aukščiau nei 100 dolerių už barelį. Praeitą pirmadienį, prieš pat naftos rezervų paleidimą į rinką, „Brent Crude“ naftos kainos netgi pasiekė 113 dolerių už barelį.
Statistiniai duomenys taip pat atspindi tendenciją, jog vis daugiau prekiautojų nafta kelia naftos kainas. Praeitos savaitės pabaigoje JAV „US Commodities and Futures Trading Commission“ parengti statistiniai duomenys atspindi ilgalaikes naftos kainų tendencijas.
Žvelgiant iš makroekonominės perspektyvos, tokia parama naftai nelogiška, nes, anot daugelio prognozių, pasaulis stovi ant naujos recesijos slenksčio, apie ką byloja ir krizė euro zonoje.
Visas pasaulis – nuo Amerikos iki Europos – bando išspręsti valstybės skolų problemą. Šiuo atveju net Kinija nuo to neapsaugota – bent jau kol kas šios šalies paklausa naftai mažiausia šiais metais.
Nėra jokių abejonių, jog vartojimo tempai lėtėja. OPEC kartelis, TEA, Energijos informacijos agentūra bei nemažai kompanijų vienu balsu teigia, jog ekonomikos sulėtėjimas smarkiai veikia pasaulines naftos paklausos tendencijas.
Taigi, labiausiai tikėtinas nemažėjančių naftos kainų paaiškinimas – griežtai suvaržyta naftos pasiūla.
Kaip teigia „Merrill Lynch & Co., Inc.“, „Bank of America“ investicinės ir privačiosios bankininkystės padalinys, dar viena svarbi priežastis, kodėl nemažėja naftos kainos – Šiaurės jūros naftos atsargų eksploatavimas ir išpuoliai prieš naftos vamzdynus Nigerijoje.
„Merrill Lynch & Co., Inc.“ analitikai konkrečiai kalba apie neigiamus naftos pasiūlos pokyčius, susijusius su situacija „Libijoje, Šiaurės jūroje ir Nigerijoje“. Paskutiniai pasiūlos sumenkimai į gerąją pusę gali pasikeisti jau per ateinančius kelis mėnesius, tačiau iš jūrų išgautos naftos rinkoje įtampą gali pašalinti tik pakartotinė pasaulinė recesija.
Angola, naujausia OPEC kartelio narė, praeitais metais išgavo 1,85 mln. barelių naftos, tačiau šiais metais dėl techninių problemų to pasiekti tikrai nepavyks.
„Deutsche Bank“ analitikas Adamas Sieminski‘s kaip vieną iš veiksnių, neleidžiančių naftos kainai kristi, mini „lėtesnį nei tikėtasi naujos produkcijos atėmimą į rinką ir neplanuotus OPEC nepriklausančių gamintojų darbų trikdžius“.
Šiai dienai naftos kainos galėtų sumažėti tik lėtesnio ekonomikos augimo sąskaita – o recesijos skatinti juk niekas nenori.
