Norėtųsi šiek tiek plačiau pakomentuoti šį „augimą“. 2011 m. balandžio mėnesį Lietuvos energetikų dienos proga mūsų įmonės darbuotojams buvo išmokėta vienkartinė išmoka – 198 Lt „į rankas“. Dėl šios, tikrai nedidelės sumos, mes, IAE Nepriklausoma profsąjunga, „maldavome“, mindami energetikos ministerijos slenksčius apie pusmetį.
Įdomu, kokius darbuotojų darbo užmokesčio skaičius įmonės atstovė spaudai pateiks už 2011 m. III ketvirtį? Manome, jis turėtų sumažėti. Tuomet kiltų klausimas – kokiu pagrindu?
IAE yra nemažai žmonių, dirbančių čia ne vieną ir ne du dešimtmečius. Kai kuriems iš jų teko šią elektrinę dar statyti. Dabar tenka ją uždaryti. Ir įmonės senbuviai nuo 2010 m. kovo mėn. su pasibaisėjimu stebi, kaip tarsi grybai po lietaus atsiranda naujai priimti įvairaus plauko ekspertai, patarėjai ir pan., kurių algos palyginus ne tai kad su paprastais nekvalifikuotais darbininkais, bet ir su cechu vadovais, skiriasi daugiau nei ženkliai.
Pastaruoju metu apie IAE rašoma ir kalbama nemažai. Mes jau girdėjime apie mūsų įmonėje vyraujantį „chaosą“, „nusiminimą“ ir pan. Kalbant apie nusiminimą tiesos yra. Auga ir darbuotojų nusivylimas, nepasitenkinimas. Juk elektrinė šiai dienai išlieka strateginiu branduoliniu objektu. Dauguma čia dirbančių žmonių kasdien susiduria su neįprastomis sąlygomis, savotiškai rizikuoja savo sveikata. Dabar, uždarant elektrinę, prie įmonės rodyklių įgyvendinimo tiesiogiai prisideda kiekvienas darbuotojas. Ir prie to, kad IAE neįvyko ne vienas įvykis, ir prie elektros ir šilumos sunaudojimo neviršijimo ir t.t. Apie 2000 čia dirbančių darbuotojų kasdien sąžiningai dirba savo darbą.
Tenka tik apgailestauti, kad valstybės įmonėms taikoma motyvacijos sistema nenumato net menkiausios galimybės padėkoti darbuotojams už įvykdytus rodiklius ir įmonės saugų darbą.
Valstybės įmonės IAE Nepriklausoma profsąjunga ne kartą kreipėsi į pačius aukščiausius šalies pareigūnus, prašydami atkreipti dėmesį ir padėti išspręsti jautrų darbo užmokesčio klausimą. Mūsų paskutinis Lietuvos Respublikos Prezidentei adresuotas raštas buvo persiųstas į Energetikos ministeriją.
Į viešumą iškilus problemoms, kurias įvairiais sumetimais norėtųsi paslėpti, į profsąjungą kreipiasi įvairaus lygio politikai, vadovai. Jie užtikrina visokeriopą palaikymą. Tikimės, kad taip ir bus.
Atrodo, skamba neįtikėtina, tačiau nuo 2010 m. įmonei vangiai pavyksta spręsti darbuotojų pervežimo iš darbo ir į darbą klausimą. Tuomet, kai net smulkios įmonės sugeba organizuoti specialiuosius reisus į vežioti darbuotojus, kurie, iš esmės, užtikrina pačios įmonės egzistavimą, nemokamai. Ir tai būtų logiška, atsižvelgiant į tai, kad VĮ IAE yra apie 8 km nuo Visagino miesto, kur gyvena dauguma elektrinės darbuotojų, atstumu. Bet mums ne kartą teko girdėti iš buvusių įmonės vadovų apie tai, kad tai yra pačių darbuotojų problema. Buvusi Visagino miesto valdžia atšovė, kad tai yra įmonės problema, tarsi čia nedirbtų apie 2000 visaginiečių.
Po daugelio diskusijų ir dėka žmogiškesnio naujų Visagino miesto vadovų – Dalios Štraupaitės ir Elenos Čekienės bei elektrinės vadovo Žilvino Jurkšaus požiūrio, šiandien pavyko pasiekti susitarimo kreiptis bendru raštu į Energetikos ministeriją padėti išspręsti šį klausimą.
Šiandien mes pradedame derybas dėl Kolektyvinės sutarties 2012 metams. Su dideliu apgailestavimu tenka pripažinti, kad R. Švedo vadovaujama valdyba, švelniai tariant, ne visuomet suteikdavo IAE administracijai pakankamai įgaliojimų, kuriuos numato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.
Mes tikimės, kad su nauja įmonės vadovybe, įmonės valdyba pavyks pasiekti tikro, o ne dekoratyvinio socialinio dialogo ir kartu sklandžiai vykdyti visai Europai svarbaus branduolinio objekto uždarymo darbus.
