„Aš nesiimu vertinti, manau, kad sprendimą turi daryti pati „Latvenergo“, Vyriausybė. Iki šiol ir „Latvenergo“, ir premjeras labai aiškiai matė projekto svarbą ir kokių nors abejonių dėl projekto neišreiškė. Patys finansavimo mechanizmai ir su pinigais susiję dalykai ir toliau bus diskutuojami“, – penktadienio pavakarę Seime žurnalistams sakė premjeras.
Pasak jo, latviams atsisakius dalyvautų projektas nežlugtų.
„Ne, tikrai projektas nežlugs. Nespėliokime tų dalykų, kurie neturi galutinio atsakymo, su regioniniais partneriais ir toliau diskutuojame. Elektros energijai poreikis įskaitant ir latvius, ir estus, ir lenkus yra didelis“, – sakė A. Kubilius.
Jis neatskleidė, kokią įtaką toks Latvijos prezidento pareiškimas galėtų turėti deryboms su galimu strateginiu investuotoju.
DELFI primena, kad Latvijos prezidentas dienraščiui „Diena“ sakė, jog artimiausiais metais Latvija neturės lėšų dalyvavimui projekte, nes šalies vyriausybės skola siekia 45 proc. BVP.
„Pridėti dar kelis milijardus prie šios skolos būtų techniškai neįmanoma“, - teigė A.Bėrzinis.
Pasak jo, net jei Latvijos valdoma "Latvenergo" dėl to paimtų paskolą, ją vistiek tektų garantuoti valstybei, todėl šis klausimas nesvarstomas.
Lietuva kartu su Lenkija, Latvija ir Estija naują AE tikisi pastatyti 2018-2020 m. Prieš keletą savaičių Lietuvos premjeras Andrius Kubilius sakė, kad realūs statybos darbai prasidės 2014 m.
Strateginiam investuotojui planuojama atiduoti bent 51 proc. naujos jėgainės akcijų.
Per liepą ketinama paskelbti, kas taps strateginiu investuotoju. Šiuo metu savo pasiūlymus yra pateikę JAV bendrovė „Westinghouse“ kartu su Japonijos koncernu „Toshiba“ ir Japonijos kompanija „"Hitachi GE Nuclear Energy“.
