– Kaip vertinate Lietuvos AE projektą po ketvirtadienio vizito, galbūt gavote naujos informacijos?

– Labai svarbus yra politinis palaikymas. Aš manau, kad ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus dalyvavimas šiame procese yra labai pozityvus dalykas. Galiu pasakyti, kad politinis palaikymas yra tiesiog puikus.

– Kodėl Jūsų kompaniją domina šis projektas?

– Pirmiausiai, aš manau, kad ši rinka yra labai įdomi: dvi elektros jungtys šiuo metu diegiamos: jungtis su Švedija ir Lenkija, taip pat jau egzistuojanti elektros jungtis tarp Estijos ir Suomijos.

Su šiomis jungtimis, mes manome, Baltijos šalių rinka taps integruota Šiaurės Europos elektros rinkos „Nord Pool“ dalimi, labai stabilios ir patikimos rinkos.

Mes taip pat numatome, kad po Vokietijos atominių elektrinių uždarymo, šioje šalyje bus jaučiamas didelis energijos importo poreikis.

Manome, kad parinkta gera aikštelė būsimai jėgainei. Padarėme keletą pirminių jos tyrimus. Viskas rodo, kad Visagino AE gali tapti flagmanu tarp branduolinės energetikos projektų.

– Kaip Jūs vertinate Lietuvos AE projekto ateitį, jei bus pastatytos Baltarusijos ir Kaliningrado srities atominės elektrinės?

– Iš tiesų, jeigu būtų pastatytos atominės elektrinės Baltarusijoje ir Kaliningrade, kuo aš abejoju, nemanau, kad tai galėtų turėti kokį nors didelį poveikį, nes su jungtimis su „Nord pool“, kuri yra keletą kartų didesne nei visa Baltijos šalių elektros rinka, ta papildoma energija toje energetinėje sistemoje nekeičia verslo esmės.

Aš manau, kad tai labai abejotina, ypač kalbant apie Kaliningrado AE projektą, kurio pagrindinis tikslas yra eksportas. Nesu tikras, ar tai sulauktų politinio palaikymo Lenkijoje ar Lietuvoje. Aš pernelyg nenerimauju dėl tų projektų.

– Galbūt galėtumėte šiek tiek daugiau papasakoti apie Jūsų pasiūlymą Lietuvos Vyriausybei?

– Atsiprašau, bet negaliu netgi jei ir norėčiau. Mes su Lietuva pasirašėme konfidencialumo sutartį. Kaip Jūs žinote, mes ketiname dalyvauti kaip investuotojas ir siūlome savo technologiją AP1000, kuri, esame įsitikinę, yra pati moderniausia branduolinės energetikos technologija.

– Tačiau iki šiol Jūsų kompanija dirbo kaip technologijų tiekėja, kodėl šįkart ketinate tapti investuotojais?

– Pirmiausiai, mes labai tikime projektu ir manome, kad tai yra gera galimybė padaryti verslą netgi būnant investuotoju. Antra, tai yra projektas, kuris greitai juda į priekį ir, žinoma, mes norime greitai įdiegti mūsų technologiją Europoje. Matome galimybę palaikydami šį projektą greičiau įdiegti AP1000. Taigi yra keletas pozityvių aspektų, tačiau pagrindinis dalykas, kad tai yra labai patraukli verslo galimybė.

– Kokį investavimo modelį ketinate pasirinkti?

– Atsiprašau, aš negaliu apie tai kalbėti. Manau, tai paaiškės po kelių savaičių.

– Taip greitai ketinate gauti atsakymą iš Lietuvos Vyriausybės?

– Aš tikiuosi, kad Lietuvos Vyriausybė sprendimą priims iki liepos pabaigos.

– Jūsų nuomone, kokio dydžio atominė elektrinė galėtų atsirasti Lietuvoje?

– Mes siūlome AP1000 reaktorių, kurio galia yra maždaug 1150 megavatų. Planuojamoje aikštelėje, kalbant apie jos plotą, galėtų stovėti maždaug 3 tūkst. megavatų jėgainė.

– Koks realus laikas yra turėti atominę elektrinę Lietuvoje?

– Mes manome, kad komercinės operacijos data iki 2020 m. yra galima. Žinoma, reikia išanalizuoti daugiau detalių, kad būtų galima tiksliai pasakyti. Tačiau mes manome, kad tai būtų galima padaryti.

– Jūsų nuomone, kiek galėtų kainuoti naujos jėgainės elektra?

– Deja, darsyk turiu pakartoti, kad negaliu atsakyti į šį klausimą.

DELFI primena, kad „Westinghouse“ ir koncernas „Hitachi“ yra pateikę savo pasiūlymus tapti strateginiu būsimos Visagino AE investuotoju. Lietuvos Vyriausybė anksčiau skelbė investuotojui ketinanti atiduoti iki 51 proc. jėgainės akcijų.

70 proc. „Westinghouse Electric Company“ akcijų valdo Japonijos koncernas „Toshiba“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją